Ketvirtadienį paskelbta „Lietuvos žinių“ publikacija „Amžini ginčai: ar verta mažinti Seimą?“, kurioje tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos įtakingi politikai pasisako už galimybes mažinti Seimo narių skaičių, atskleidžia įprastą Lietuvos politikoje vaizdą. Atrodytų, kone visas politinis elitas sutaria, kad vienas ar kitas sprendimas būtų logiškas, bet niekas nejuda iš sąstingio taško, nes nėra politinės valios.

Vis dėlto tenka stebėtis Lietuvos politikų ištverme. Jie jau taip pripratę prie pašaipų ir paniekos, kad įgijo tam imunitetą. Juk Seimu, kaip rodo visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai, pasitiki 5,1 proc. gyventojų, o politinėmis partijomis – vos 4,2 procento. Tačiau kad šios tendencijos bent šiek tiek keistųsi, nedaroma beveik nieko.

Be abejo, Seimo narių skaičiaus mažinimas būtų populiarus visuomenėje žingsnis. Ne veltui šis klausimas būdavo įtraukiamas į populistinių partijų programas ir šūkius, bet – kadangi jis atsirasdavo būtent ten – rimtai ir iš esmės ta tema nediskutuota. Todėl žinomų šalyje politikų „Lietuvos žinioms“ išsakytos mintys, palaikančios Seimo narių skaičiaus mažinimo idėją, yra pretekstas toliau apie tai kalbėti.

Diskusija būtina, nes problema ne vienareikšmiška. Pagrindinis šiuo metu viešojoje erdvėje pasirodantis argumentas – sumažėjęs krašto gyventojų skaičius. Akivaizdu, kad aptirpus tautai proporcingai turėtų mažėti ir jos atstovų parlamente. Juo labiau jog gyventojų artimiausioje ateityje tikrai negausės, tad toks žingsnis nebūtų trumpalaikė perspektyva.

Pasisakantieji už Seimo narių skaičiaus mažinimą taip pat dažnai mini, kad būtų sutaupyta nemažai valstybės lėšų. Tačiau net nedidelis parlamentas gali brangiai kainuoti. Be to, Seimo išlaikymas nėra pati didžiausia našta valstybės biudžetui. Juk viskas priklauso nuo ekonominės situacijos, politinio sutarimo ir etikos suvokimo.

Taiklus ir tokio mažinimo priešininkų argumentas – esą tada dar labiau įsitvirtins Lietuvos politikos elitarizmas. Šis būgštavimas nėra be pagrindo, nes jau dabar politikai mėgsta tvarkyti reikalus užkulisiuose, tad tikėtis, kad situacija pasikeis, kai susiaurės „išrinktųjų“ būrelis, būtų naivu.

Šio žingsnio priešininkai mojuoja Konstitucijos nuostata, kuri buvo priimta referendumu ir kurią esą sunku keisti. Tačiau pamirštama, kad skaičius 141 atsirado dar sovietmečiu, 1989-aisiais, kai buvo priimtas naujas rinkimų į LSSR Aukščiausiąją Tarybą įstatymas ir pakeista LSSR Konstitucija. Beje, ir 1992 metų referendumu piliečiai pritarė Konstitucijai apskritai, o atskiri jos straipsniai negalėjo būti kliūtis priimti Pagrindinį įstatymą.

Sutikime, nuo to laiko daug vandens nutekėjo, šalyje pasikeitė politinė, ekonominė ir socialinė padėtis, tad laikytis tradicijų vien dėl tradicijų neišmintinga. Juk viena didžiausių Lietuvos politinio gyvenimo bėdų – įsitikinimas, kad mūsų politinė sistema yra savaime suprantama. Toks suvokimas stabdo krašto politinio gyvenimo pažangą ir plėtrą.

Vis dėlto svariausias argumentas mažinti seimūnų skaičių – Seimo darbo efektyvumas. Sumažėjus parlamentarų pakiltų Seimo mandato vertė, Tautos atstovybėje būtų mažiau atsitiktinių žmonių, partijų viduje sustiprėtų konkurencija. Tai reikštų, kad į parlamentą ateitų kompetentingesnių asmenų. Pagaliau visuomenei būtų lengviau kontroliuoti mažesnį skaičių Seimo narių, tad gal nebeliktų ir praleidinėjančių posėdžius, visai juose savo nuomonės neišsakančių, įstatymo pataisų neteikiančių seimūnų.

Tačiau matematinis Seimo narių mažinimas nieko nepakeis, jei nekis šalies politinė sistema, – ji turėtų maksimaliai padėti išryškinti verčiausius žmones. Rinkimų pagal partijų sąrašus panaikinimas ir koalicinės vyriausybės formavimo principų atsisakymas, perleidžiant tai rinkimus laimėjusiai partijai, užtikrintų solidesnius pokyčius.

Suprantama, populiarumą lemia parlamento darbo kokybė, etiškas ir santūrus politikų elgesys, o ne Seimo narių kiekis. Vis dėlto būtina imtis kokių nors priemonių, kad krašto politinė sistema visai nesustingtų ir neišsigimtų.

Originalus įrašas tinklarštyje viluckas.lt

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: