© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pareiškė, kad Bendrijos valstybės galėtų reangažuotis santykiams su Rusija pasaulinės diplomatijos, prekybos ir kitais klausimais mainais į laipsniškus Maskvos žingsnius, kurie padėtų sušvelninti krizę Ukrainoje.

Svarstymui pateiktame dokumente, kuris buvo perduotas vyriausybėms prieš kitą pirmadienį Briuselyje įvyksiantį 28-ių ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą ir su kuriuo susipažino “Reuters”, teigiama, kad blokas galėtų atgaivinti pastangas kartu su Maskva spręsti problemas dėl Sirijos ir Irako, Libijos, Irano, Šiaurės Korėjos, taip pat Ebolos viruso protrūkio ir palestiniečių.

Dokumente reiškiant apgailestavimą dėl Ukrainos problemos “neigiamų padarinių” įvairioms bendradarbiavimo su Rusija sritims ir atkreipiant dėmesį į pastarojo meto ES grasinimus imtis griežtesnių baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą, siūloma tą sankcijų strategiją papildyti “labiau proaktyvia prieiga”, siekiant priversti Rusiją pakeisti kursą dėl Ukrainos, t.y. naudoti ne tik rimbą, bet ir meduolį.

Europos lyderiai siekia rasti išeitį iš aklavietės dėl Ukrainos ir sustabdyti priešiškumo augimą santykiuose su didžiąja kaimyne, kuri yra ir galinga, ir ekonomiškai nestabili. Naujas smurto proveržis Ukrainos rytuose šią savaitę sužlugdė pastangas organizuoti taikos viršūnių susitikimą.

ES valstybės nesutaria dėl to, kokiu mastu švelninti sankcijas Rusijai, kol ji dar nėra įvykdžiusi visų Vakarų reikalavimų dėl Ukrainos.

Diplomatas iš vienos Rytų Europos valstybės, raginančios Bendriją nerodyti savo silpnumo Maskvos atžvilgiu, sakė, kad minimas dokumentas atspindi tokių šalių, kaip Prancūzija ir F.Mogherini gimtoji Italija, troškimą greičiau užglaistyti konfliktą dėl Ukrainos, kad būtų galima atgaivinti pelningus prekybinius ryšius su Rusija.

Keturių puslapių dokumente pasistengta pabrėžti, jog tai nereiškia grįžimo prie “įprastinio reikalų tvarkymo” su Maskva, kuriai ES pernai įvedė ekonomines sankcijas už Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksavimą ir prorusiškų separatistų veiksmus Ukrainos rytuose.

Dokumente pateiktos idėjos vadinamos “penu apmąstymams” ir teigiama, kad bet koks procesas “turės būti selektyvus bei laipsniškas ir atitikti pozityvaus Rusijos atsako mastą”.

Dokumente minimas bendras ilgalaikis tikslas sukurti laisvosios prekybos erdvę “nuo Lisabonos iki Vladivostoko” ir teigiama, kad ES galėtų išnagrinėti galimybę išplėsti prekybą su Rusija ir buvusiomis sovietinėmis valstybėmis, priklausančiomis Maskvos vadovaujamai Eurazijos Ekonominei Sąjungai (EES). Būtent Ukrainos sprendimas pasirinkti laisvąją prekybą su ES, o ne su EES pakurstė konfrontaciją.

Vienas ES pareigūnas patvirtino, kad minimas dokumentas šią savaitę buvo nusiųstas valstybės narėms, tačiau atsisakė komentuoti jo turinį.

Dokumente teigiama, kad bet kokie ES žingsniai bus “glaudžiai susiję su visišku Minsko susitarimų įgyvendinimu” bei Rusijos “gera valia” dėl susitarimų, kurie buvo pasiekti dėl ES ir Ukrainos prekybos sutarties ir rusiškų dujų tiekimo į Ukrainą.

Minsko susitarimais vadinama paliaubų sutartis, kurią pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašė Maskva, Kijevas ir prorusiški separatistai.

Dokumente taip pat siūloma atskirti daugiausia fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas sankcijas, kurios buvo įvestos pernai kovą po Krymo aneksavimo ir dėl kurių “trumpuoju laikotarpiu neturėtų būti jokių permainų”, ir Rusijos pramonės sektoriams taikomų sankcijų, paskelbtų birželį dėl neramumų Ukrainos rytuose. Pasak dokumento, ES “turėtų būti pasirengusi sušvelninti birželį įvestas sankcijas, kai tik Rusija įgyvendins Minsko susitarimus”.

F.Mogherini praėjusią savaitę pareiškė, kad, jos nuomone, Maskvos pareigūnai pastaruoju metu labiau bendradarbiauja sprendžiant pasaulinės diplomatijos problemas, ir ji tai laiko ženklu, kad įtampa gali būti sumažinta.

“Abi pusės turi reikšmingų interesų, kurie gali nesutapti, tačiau būti pagrindu kompromisams ir reikšti prieigą, pagrįstą davimu ir gavimu”, – rašoma F.Mogherini dokumente.

Daug ES valstybių, kurių ekonomikas ištikęs sąstingis, jaučia skausmingą Rusijai taikomų ekonominių sankcijų poveikį. Didžiausia Europos ekonomika Vokietija tik neseniai ėmė griežtai reikalauti Maskvos padaryti nuolaidų.

Pasak dokumento, galėtų būtų apsvarstyti ilgesniojo laikotarpio klausimai, įskaitant pastangų įvesti bevizį režimą tarp Rusijos ir ES atnaujinimą ir “naujas ES ir Rusijos santykių gaires”.

Rekomenduojame

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: