Mirė Valerija Navodvorskaja, disidentė, kovotoja prieš komunizmo ir V. Putino režimus.
Žavėjausi jos drąsa, rašymo stiliumi, minties originalumu, darbštumu. Skaičiau visa, ką ji rašė, nors kartais su ja nesutikdavau, o kartais tiesiog laukdavau, ieškojau jos komentarų grani.ru puslapiuose. Ji buvo dešinioji liberalė, tačiau nieko bendra neturėjo su hobsiška-smitiška liberalizmo parodija, paplitusia Lietuvoje. Ji veikiau buvo panaši į Aleksandrą Štromą, eretiką ir disidentą, revizionistą ir kritiką.
Valerija buvo pavyzdys žmogaus, kurio neveikė svilinanti protus Kremliaus propaganda, ištuštinusi galveles ir daliai naivių lietuvaičių, ir Vakaruose paplitusių Putino gerbėjų. Ji nebuvo šlovinama, bet skaitoma, jos viešai necitavo, bet daugelis turėjo omenyje.
Ji labai mylėjo ir gerbė Lietuvą, visados Lietuvos pasirinkimu tikėjo labiau, nei daugelis lietuvių. Grani.ru skubiai skelbia truputį jos biografijos.
Gimė ji 1950 m. 1969 metais už savo laisvamaniškų antikomunistinių eilėraščių platinimą buvo įkalinta, po to laikyta psichiatrinėse klinikose (Brežnevo laikais jos kai kuo pakeitė GULAGą). Paleista vėl ėmėsi savilaidos (samizdato) platinimo, vėl buvo kalinama, vėl psichuškės … vėl aktyvi disidentinė veikla. 1990 palaikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kovojo prieš pučą, palaikė Gaidaro reformistinę vyriausybę … Amžiną ir šviesų jai atilsį!
