Capoeira – Afrikoje kilęs, tačiau Brazilijoje paplitęs kovos menas, kuriame gausu muzikos, šokio ir akrobatikos elementų. Tai unikali sporto šaka išlaikiusi savo autentiškumą ir yra viena egzotiškiausių sporto šakų visame pasaulyje.
Kaip gimė Capoeira
Capoeiros kovos menas atsirado Afrikoje ir buvo išrastas vergų. Nuo XVI amžiaus pradžios iki XIX a. pabaigos vergų kaimeliai buvo nuolat puldinėdami, o kadangi vergai neturėjo teisės apsiginti nuo naujų šeimininkų ir kovoti prieš nelaisvę, jie rinkdavosi prie ugnies šokti ritualinius šokius, kurie greitai peraugo į kovinius. Vergai traktuodavo šiuos pasirodymus, kaip afrikiečių kultūros šokį tačiau iš ties tai buvo kovos su akrobatiškais judesiais ir smūgiais į galvą. Dainų tekstai buvo apie laimingą gyvenimą ir išsivadavimą, todėl afrikiečiams šie ritualiniai šokiai būdavo tarsi viltis, kad Capoeira bus tarsi jų kelias į nepriklausomą gyvenimą.
1930 metais Brazilijoje žymus šokios meistras Manuelis Dos Reis Machadas atidarė akademiją skirtą Capoeiros mokymams. Tuo laikotarpiu, šis sportas buvo nelegalus ir draudžiamas todėl, kad ilgą laiką buvo propoguojamas kalėjimuose, todėl Kapoeiros meistras, žinomas kaip meistras Bimba, mokė šio amato itin atsargiai. Tačiau, kai 1937 metais, tuometinis Brazilijos prezidentas Getúlio Vargas legalizavo Capoeiros sporto šaką ir ši įgijo autentišką statusą, ji tapo Brazilijos karo meno šaka ir įgavo pripažinimą visame pasaulyje.
Ko tikėtis iš Capoeiros
Sporto šaka savyje sujungianti akrobatikos, šokio ir vaidybos elementus. Capoeira dažnai vadinama žaidimu, nes kovos metu naudojama ne tik fizinė jėga, smūginė technika, judesių vikrumas, bet ir loginis mąstymas, įžvalgumas, intuicija, apgaulė. Capoeiros smūginės technikos pagrindas – spyriai, smūgiai kojomis, šuoliai į aukštį, rečiau – smūgiai rankomis, ir tam tikri imtynių elementai. Visų smūgių, spyrių ir kitų judesių pagrindas – ginga. Tai tam tikra judėjimo sistema, kiek primenanti šokio žingsnį. Ji naudojama taip, kaip kitose kovos menuose – kovinė stovėsena, pastovus ritmingas judėjimas ir kovotojas tokiu būdu ne tik pasirengia puolimui, ir saugosi nuo smūgių bei stengiasi nuslopinti priešininko budrumą, bet ir įgyja tam tikros papildomos inercijos, reikalingos smūgiams bei akrobatiniams elementams atlikti.
Capoeira išsiskiria iš kitų kovos menų ne tik tuo, kad yra bene labiausiai išlaikiusi savo autentiškumą ir mažiausiai asimiliavusi su kitokiomis kovos rūšimis, bet ir tuo, kad yra visiškai neatsiejama nuo muzikos. Muzika diktuoja kovos tempą, ritmiką, stilistiką, įkvėpia, suteikia kovotojams stiprybės, energijos. Tam tikros dainos netgi diktuoja žaidimo taisykles, kviečia į kovą konkrečius asmenis.
Šios sporto šakos pavadinimas kilęs iš žodžio kipura, reiškiančio „skrajoti“, „šokinėti iš vienos vietos į kitą“, „kautis“. Skirtinguose šaltiniuose galima rasti daugiau versijų ir teorijų apie žodžio Capoeira kilmę bei priežastis, dėl kurių būtent taip buvo pavadintas šis unikalus kovos menas.
Capoeira šiandien
Šiuo metu šis egzotiškas ir energingas pasirodymas, simbolizuojantis laisvę, yra labai populiarus Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje. Brazilijoje šia sporto šaka užsiima daugiau kaip 2,5 mln. brazilų ir dabar ji yra atvirai praktikuojama gatvėse bei įtraukta į mokyklos programas kaip antra sporto šaka po futbolo.
Capoeiros privalumai
- Užsiėmimo metu sutvirtinamas kūnas;
- Gerinamas viso kūno lankstumas;
- Lavinama kūno plastika, koordinacija;
- Gerinamas raumenų tonusas, stiprinama jėgos ištvermė;
- Stiprinama širdis ir kraujagyslių sistema.
