Istorinio kompiuterinio žaidimo kadras

Vienas iš reikšmingiausių XIX amžiaus konfliktų artimuosiuose rytuose prasidėjo 1877m. Balandžio 24 dieną, kuomet tuometinis Rusijos caras, Aleksandras II, paskelbė karą Osmanų Imperijai.

Svarbiausiomis konflikto priežastimis, istorikai įvardina Rusijos imperijos siekį plėstis artimuosiuose rytuose bei viduržemio jūros teritorijose, religinę diskriminaciją prieš vietines krikščionių bendruomenes ir Osmanų Imperijos silpnėjančią politinę galią kuri šalį vertė Europos įtakai. Po dešimties mėnesių kovos išsiblaškiusi Osmanų Imperijos armija buvo sutriuškinta ir priversta taikstytis su nepalankiomis taikos sąlygomis.

„Tautų Pavasaris“ ir sunkiai numalšinti protestai Europoje

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po 1853-1856m. Krymo karo tarp sąjungininkų ir Rusijos, Britų Imperijos galia balkanuose regione gerokai išaugo. Silpnėjanti Osmanų Imperija, norėdama apsisaugoti nuo kaimyninių pavojų bei išlaikyti tvarką savo teritorijose buvo pastūmėta siekti paramos iš vakarų Europos valstybių. Isipareigojimai vertė turkus vystyti palankią politiką vakarų atžvilgiu. Viena iš paramos sąlygų buvo suteikti laisvių vietinėms krikščionių bendruomenėms, tačiau tai nepadėjo dėl tuo metu vyravusios „tautų pavasario“ idėjos tinkamai suvaldyti regionų pasipriešinimo.

Laisvės bei patriotizmo idėjos sukėlė itin didžiulę protestų bangą balkanų šalyse. Negalėdami pakelti okupantų pritaikytos mokesčių naštos 1875m. Bosnijos ir Hercegovinos valstiečiai sukilo. Maišto banga nusirito per visą balkanų pusiasalį. Po maždaug metų sekė bulgarų pasipriešinimas, pražudęs daug aukštų Osmanų Imperijos valdžios pareigūnų. Tai lėmė itin brutalų Turkijos valdžios atsaką į maištavimus kuris pasireiškė negaleistingu gyventojų žudymu. Toks žingnis lėmė didžiulį Europos žmonių pasipiktinimą.

Gruzinų kariai dalyvavę kare Rusijos pusėje © Wikimedia Commons archyvo nuotr.
Gruzinų kariai dalyvavę kare Rusijos pusėje © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Karo eiga ir taikos sąlygos

Norėdami išvengti potencialaus karo bei pernelyg didelės Rusijos sustiprėjimo, Europos valstybės sušaukė Konstantinopolio konferenciją, karo klausimui spręsti, tačiau į valdžią atėjęs naujasis Osmanų Imperijos sultonas Abdulas Hamidas II griežtai pasisakė prieš taikstymąsi su europiečių iškeltomis sąlygomis, taigi konferencija žlugo.

Matydamas jog Vakarų Europos politikai nedaro jokių kitų aktyvių veiksmų sprendžiant balkanų krizę, Rusijos caras, gavęs leidimą žengti per Rumunijos teritoriją, paskelbė karą. Pradėjusi puolimą per Dunojaus upę, Rusijos imperija, 1877m. Gegužę pasiekė savo pirmą reikšmingą pergalę iš Rumunijos teritorijos išstumdama Osmanų kariuomenę. Prisijungus rumunams bei serbų savanoriams pradėdamas sustiprintas puolimas. Osmanų Imperija nors is turėdama mažesnį skaičių karių, dėl savo pažangesnių karinių technologijų kurį laiką sugeba pristabdyti rusų puolimą. Iki 1878m. Vasario Rusija nužengė iki San Stefano miesto, vos keletą kilometrų nuo sostinės – Konstantinopolio. Didžiosios pasaulio jėgos liepia nutraukti kovas balkanuose.

1878m. Kovo 3d. Pasirašyta San Stefano taikos sutartis, pagal turią turėjo būti įkurtos Juodkalnijos, Serbijos bei Bulgarijos valstybės, tačiau didžiųjų pasaulio jėgų ši sutartis netenkino, kadangi buvo baiminamąsi Rusijos sustiprėjimo.

1878m. Liepos 13d. Pasirašyta nauja taikos sutartis Berlyne pagal kurią Juodkalnija bei Serbija liko nepriklausomos, Rusija priversta pripažinti Rumunijos nepriklausomybę ir grąžinti Osmanų Imperijai Bulgarijos regioną.

Šie įvykiai privėdė prie tolesnių konfliktų kurie istorijoje yra žinomi kaip balkanų regiono karai.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: