Didžiajai daugumai Lietuvos gyventojų reiškiant pritarimą privalomam lytiniam švietimui mokyklose, šių įstaigų atstovai baksnoja pirštais į šeimą. Tačiau tik maža dalis tėvų atranda būdų, kaip tinkamai su atžalomis kalbėtis apie lytiškumą.
Ar nuoširdus pokalbis su vaiku gali užkirsti kelią patyčioms, smurtui ankstyviems nėštumams, lytiškai plintančioms ligoms? Kalbamės su „Įvairovės ir edukacijos namų“ direktore Vilma Gabrieliūte.
Sociologų atlikto tyrimo „Abiturientų seksualinė elgsena ir nuostatos“ duomenimis, žinių apie lytinį gyvenimą abiturientams suteikia 18,5 proc. tėvų. Tai – vos keliais procentais daugiau nei paskutinių klasių moksleiviai sužino iš savo mokytojų (14,2 proc.). To pakanka?
Tikrai ne. Pirmiausia tėvams svarbu įsigilinti į savo pačių nuostatas lytiškumo klausimais. Nes tol, kol mums patiems tai yra „tabu“ tema, kol lytiškumas siejamas su gėdos, gėdinimo, kaltės, žeminimo jausmais, mes negalėsime ir savo vaikams ar ugdytiniams perduoti pozityvios žinutės.
Labiau išsivysčiusių šalių pavyzdžiai rodo, kad lytiškumo ugdymas atlieka svarbią prevencinę funkciją. Tai nėra tik žinios, bet ir vertybinių nuostatų ugdymas, kuris susijęs su asmens atsakinga lytine elgsena. Nuoseklus ir pilnavertiškas, mokslu grįstas ir amžiui pritaikytas lytiškumo ugdymas suteikia tokius tiek vaikui, tiek suaugusiam svarbius įgūdžius kaip sprendimų priėmimas, kritinis mąstymas, ribų nustatymas, savo ir kito asmens privatumo poreikis. Jei nuo mažens gebėtume kritiškai vertinti ir atpažinti lyčių konstravimą, suvoktume lyties, socialinės lyties ir lytinės orientacijos sąvokas, kitaip būtų vertinama tai, kas normalu.
Kaip manote, ar tinkamos lytinio švietimo programos gali prisidėti prie patyčių mokyklose mažinimo?
Visuomenėje, kurioje vyrauja normatyvumas ir lyčių vaidmenų stereotipai, vaikai kasdien patiria spaudimą atrodyti, elgtis, jaustis, būti tuo, ko reikalauja „dėžutė“. Atitikti normos, koks turi būti „tikras vyras“ ar „tikra moteris“ yra neįmanoma, todėl nukenčia ne tik vaikų savivertė, bet ir didėja patyčių skaičius. Juokeliai ir patyčios „nepastebimai“ perauga į smurtą lyties ar lytinės orientacijos pagrindu ir tampa nevaldomos.
Diskusijos netyla ir dėl to, nuo kada reikėtų šviesti vaikus lytiškumo klausimais. Ką rekomenduojate?
Lytiškumas yra sudėtinė asmens dalis, todėl ugdymas prasideda nuo gimimo. Tiesa, reikia teisingai suprasti, ką tai reiškia. Yra suaugusiųjų, kurie įsivaizduoja, kad nuo mažens mes turime vaikus kažko mokyti. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose įvardinti vaiko amžiaus vystymosi aspektai, susiję su lytiškumu, kuriuos pirmiausiai tėvai ar globėjai, o paskui – pedagogai ir sveikatos specialistai turi žinoti, suprasti ir gebėti atitinkamai reaguoti į tam tikrą vaiko elgesį ar poreikius.
Tėvams ir pedagogams „Įvairovės ir edukacijos“ namai rengia seminarus „Kaip kalbėti apie lytiškumą su mažaisiais“. Kokių žinių įgyja seminarų dalyviai?
Dalyviai nagrinėja, kaip konstruojama socialinė lytis, susipažįsta su svarbiausiomis su lytiškumu susijusiomis sąvokomis, sužino, kas kokiu raidos tarpsniu vaikui yra būdinga, apie ką tuo metu jau galima kalbėtis. Seminaro dalyviai praktiškai išbando situacijas, su kuriomis susiduria tėvai bei pedagogai kasdien ir gauna metodologines nuorodas, kaip kartu su mažaisiais skaityti lytiškumo ugdymo pradžiamokslio priemonę knygą „Kaip atsiranda vaikai“.
Ar seminarai sulaukia didelio susidomėjimo? Kokių dalyvių daugiau sulaukiate – pedagogų ar tėvų?
Rengiame tiek atvirus, tiek įstaigų darbuotojų grupei skirtus seminarus. Į seminarus registruojasi tėvai, kurie nori vaikus auginti kitaip, nei buvo auginami patys, mokyti vaikus gerbti save, savo kūną bei gebėti atsakyti į vaikams kylančius klausimus. Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais kasdien susiduria su jiems nepatogiais klausimais, todėl šis seminaras itin naudingas dėl įgyjamų praktinių įgūdžių. Iš atsiliepimų matyti, kad svarbiausia dalyviams yra atpažinti nuostatas ir įveikti stereotipus, o tai iš esmės keičia požiūrį tiek į kitą asmenį, tiek į save, atveria duris nuoširdžiam dialogui su vaikais ir skatina tarpusavio pasitikėjimą.
Kaip manote, kodėl tokių seminarų medžiaga sulaukia nepakankamo palaikymo iš švietimo programų ir metodikų sudarinėtojų?
Daugiausiai girdimas nuogąstavimas dėl lytinio švietimo – baimė, esą lytinis švietimas paskatins ankstyvą lytinę elgseną. Tačiau rezultatai tose šalyse, kuriose vaikai ir paaugliai gauna informaciją laiku, rodo, kad kai paaugliai gali lytiškumo klausimais kalbėtis su suaugusiais, jie pasirenka, kada ir su kuo turėti lytinių santykių, daug atsakingiau.
Deja, turiu pastebėti, kad vaikų gerove ar darbuotojų sąmoningumu labiau rūpinasi privačios įstaigos, o valstybinės dažnai pasirenka ne kurti visuomenę, kur yra laikomasi pagarbos ir lygiavertiškumo principų, o likti prie normatyvaus ir hierarchinio mąstymo.
Manote, jog paskatinti pakeisti švietimo politiką gali pastūmėti tėvai ir pedagogai?
Svarbu suvokti, jog tik įveikus išankstines nuostatas ir tik praplėtus suvokimą lytiškumo klausimais tėvai ir pedagogai gali atrasti ryšį su savo vaikais ir ugdytiniais bei suteikti jiems saugią paramą einant gyvenimo keliu. Kol suaugusieji neinvestuos į save, tol susidursime su skaudžiomis pasekmėmis, kaip patyčios, ankstyvi nėštumai ar smurtas šeimoje.
Seminarų „Kaip kalbėti apie lytiškumą su mažaisiais“ dalyvių atsiliepimai:
„Buvo labai malonu pabendrauti su bendraminčiais, tad įtraukianti seminaro forma buvo naudinga net ir mano mažai kalbančiam vyrui. Seminaro metu supratau, kad su vaikais kalbėti reikia ( nors mano mama vis dar šokiruota!) Dabar kartu su keturmečiu sūnumi pavartę knygelę “Kaip atsiranda vaikai” jaučiuos daug artimesnė su sūnumi, mažasis supranta daug daugiau dalykų ir nebegalvoja, kad nusipirkome jį parduotuvėje. Ačiū Jums, parodžiusioms mums, kad lytiškumo ugdymas mažiesiems yra toks svarbus“
„Norėčiau dar karta padėkoti už knygą. Ir nors galvojau, kad ji skirta labiau mažiesiems, bet paskaičiusi ją su 12 ir 14 m. sūnumis, supratau, kad ji tinkama ir tokio amžiaus vaikams. Knyga vaikams tikrai patiko – jį įkvėpė mus įdomiam diskusijų vakarui, kuris išsiplėtojo ir į kitas su seksualumu susijusias temas“
„Seminaras buvo labai naudingas – visų pirma, supratau, koks menkas buvo mūsų pačių lytinis švietimas ir kad nekeista, jog mums taip sunku kalbėti šiomis temomis su kitais. Seminaro metu taip pat supratau, kad ugdyti reikia ne tik vaikus, bet reikia įdėti dar nemažai pastangų bandant pačiai pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus, ypač išsivaduojant nuo daugelio mus supančių stereotipų. Dar kartelį ačiū Jums už tikrai informatyvų seminarą!“
„Seminaro metu ne tik įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, bet ir supratau, kad kalbėti lytiškumo temomis reikia ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais, tad labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pabendrauti su žmonėmis, kuriems rūpi, kad vaikai augtų gerbdami save ir kitą. Ačiū už suteiktą informaciją, palaikymą bei susimąstyti verčiančias diskusijas.“
