Trijų Baltijos šalių susitarimas dėl bendros transeuropinės vėžės “Rail Baltica” projekto įmonės steigimo gali tapti pretekstu Lietuvai, Latvijai ir Estijai ateityje įgyvendinti ir kitus bendrus projektus, mano “Swedbank” analitikas. Vis dėlto banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad bendradarbiavimo potencialas išryškės per ilgesnį laiką, nes projektas bus įgyvendinamas ilgai.
“Tam kad šis projektas įkvėptų kitus bendrus projektus, pavyzdžiui energetikos srityje, iš pradžių reikėtų pamatyti, ar sėkmingai, ar nelabai sėkmingai jis bus įgyvendinamas. Turime suprasti, kad sutarties pasirašymas nors ir svarbus, bet pirmas žingsnis, o projektas bus įgyvendinamas daug metų tol, kol jis taps tikru, vertę kuriančiu ir šalies konkurencingumą bei patrauklumą didinančiu rezultatu”, – BNS sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, sutarties pasirašymas dar nereiškia, kad viskas vyksta sklandžiai, nes tokiuose sudėtinguose projektuose gali kilti įvairių kliūčių.
“Sunku prognozuot, nematant sutarties ir atskirų šalių įsipareigojimų, bet kliūčių greičiausiai iškils. Viena ir pagrindinių problemų, su kuria susidurs projekto įgyvendintojai, yra viską vykdyti laiku. Kiekvienas didelis projektas su sudėtingais finansavimo šaltiniais, kur įsitraukia ne viena valstybė (…), turi labai rizikos, kad projektas vėluos, o jam vėluojant didėja ir finansavimo rizikos, įvairių pusių nepasitenkinimas”, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak N.Mačiulio, negalima atmesti ir galimybės, jog projektas taps finansine našta valstybėms.
“Reikia stengtis, kad nebūtų kaip visada – kad tai nebūtų toks stambus projektas, kuriuo džiaugiamės ir didžiuojamės, bet kažkada nevirstų mums našta, kurią galiausiai turėsime finansiškai pakelti ant savo pečių, nes toks scenarijus irgi galimas”, – svarstė “Swedbank” analitikas.
