Popiežius Pranciškus pirmąsias savo išrinkimo metines praleis rekolekcijose – toli nuo pirmuosius jo metus lydėjusių besižavinčių minių ir įtampos Bažnyčios hierarchijoje.
Pranciškaus tendenciją vengti pompastikos ir ceremonijų, susijusių su jo vaidmeniu, atitinka tai, kad per ketvirtadienio metines neplanuojama jokių oficialių renginių.
77 metų pontifiko net nebus Vatikane – jis sekmadienį išvyko į rekolekcijas miškuose vaizdingame Kasteli Romanyje pietrytiniame Romos pakraštyje.
Sau būdinga maniera Pranciškus tą trumpą kelionę įveikė autobusu, drauge su 83 Kurijos nariais.
Rekolekcijos yra įprastas dalykas Vatikano kalendoriuje. Šios rekolekcijos surengtos per Gavėnią – pasninko ir atgailos periodą prieš Velykas.
Kaip tokios jos yra puiki alternatyva tam, kas būtų neišvengiamas žiniasklaidos cirkas, jeigu Pranciškus būtų nusprendęs metines paminėti viešai.
Neprastas popiežiaus populiarumas padėjo padidinti bažnyčių lankomumą visame pasaulyje, bet, tuo pačiu, paskatino ir asmenybės kultą, kurį Pranciškus pasmerkė kaip nederamą.
“Vaizduoti popiežių kaip kažkokį supermeną, kažkokią žvaigždę, atrodo įžeidžiama”, – neseniai sakė jis italų dienraščiui “Corriere della Sera”.
Labiausiai pirmuosius Pranciškaus popiežiavimo metus žymėjo jo, regis, nuoširdus ryžtas ir toliau gyventi tokį patį paprastą gyvenimą, kurį kaip Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas) jis gyveno visą savo kunigo tarnystę.
DU POPIEŽIAI, JOKIŲ NESUTARIMŲ
77 metų Pranciškus gyvena paprastai, trijų kambarių bute, o ne popiežiaus rūmuose.
Jo pirmtako auksinis kryžius ir raudona pelerina liko nenešiojami ir pranešama, kad jis nuolat skambina vienai 80 metų našlei, kuri neseniai neteko sūnaus. “Ji džiaugiasi, o aš turiu būti kunigas”, – sakė jis apie tuos skambučius.
Toks požiūris didino jo populiarumą visame pasaulyje. Jis turi daugiau kaip 12 mln. “sekėjų” “Twitter”, kurie jo žinutes skaito devyniomis kalbomis. Jei priskaičiuoti žinučių persiuntimus, jo žodžius perskaito turbūt daugiau “Twitter” vartotojų nei Baracko Obamos (Barako Obamos).
Kas tiksliai yra popiežius Pranciškus, vis dar nemažai diskutuojama.
Tvirtinimai, kad jis yra popiežius “marksistas”, gal ir perdėti, bet neabejojama, kad jis nėra globalizacijos gerbėjas. Kartą jis globalizaciją pavadino “būdu šalims pavergti”.
Ta prasme jis atrodo labai tinkamas popiežius šiems netikrumo ir ekonominio nesaugumo laikams.
Giriamas už tai, kad transformavo, regis, nesibaigiančių skandalų persekiojamos Katalikų Bažnyčios įvaizdį, Pranciškus taip pat sukėlė bangų savo ryžtu reformuoti Vatikano struktūras ir inicijuoti naujas prieigas tokiais daug ginčų keliančiais klausimais kaip Bažnyčios požiūris į skyrybas ir homoseksualumą.
Šaltiniai Bažnyčioje sako, kad kardinolai tradicionalistai priešinasi Pranciškaus vadovavimui, kai išlaidų mažinimo priemonės kelia nerimą už Vatikano sienų. Popiežiaus darbuotojai baiminasi dėl savo postų ir jau turėjo sutikti su pajamų sumažėjimu dėl kovos su viršvalandžiais.
Andrea Tornielli (Andrėja Tornielis) iš italų laikraščio “La Stampa” pažįsta Pranciškų asmeniškai ir pripažįsta, kad jo vadovavimo Bažnyčiai maniera susidūrė su tam tikru pasipriešinimu.
“Netikiu, kad susiformavo grupės. Bet jo stilius, visa, kas gali atrodyti kaip pontifiko vaidmens desakralizacija, atstumo nebuvimas ir jo prieinamumas, kai kam yra problema”, – sakė šis žurnalistas, kuris taip pat tvarko interneto svetainę “Vatican Insider”.
Unikali situacija, kurią sukūrė Pranciškaus pirmtako Benedikto XVI sprendimas atsisakyti popiežiaus tarnystės, buvo sukėlusi spėliojimus, kad Vatikanas gali lengvai pasidalyti į dvi priešiškas stovyklas, vadovaujamas dabartinio, reformas vykdančio popiežiaus ir konservatyvaus popiežiaus emerito.
A.Tornielli sako, kad tokios teorijos yra neteisingos, ir paminėjo jam praėjusį mėnesį atsiųstą Benedikto elektroninį laišką, kuriame tokie spėliojimai vadinami absurdiškais ir kuriame popiežius emeritas reiškia “didelę draugystę” jį pakeitusiam žmogui.
