© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Radijo propaganda yra propagandos įrankis, kuris naudojamas pakeisti žmonių nuomones arba daryti įtaką tam tikroms pozicijoms bei sprendimams, ir visa tai yra transliuojama per radiją, dažniausiai radijo laidose. Radijas sugeba greitai ištransliuoti informaciją ir padeda pasiekti dideles žmonių mases.

Kol dar nebuvo atsiradusi televizija, radijas buvo puiki priemonė pasiekti žmones ir bandyti formuoti jų nuomonę radijo pagalba: radijo propaganda gali būti transliuojama dideliais atstumais didelei auditorijai pakankamai maža kaina. Per radiją propagandistas gali pasitelkti savo balsą ir įtikinamą galią perduoti emocijas milijonams žmonių. Net J. Gėbelsas apie radiją yra pasakęs, jog tai pats svarbiausias instrumentas masių poveikiui.

Ruandos genocidas, vykęs 1994 metais, puikiai iliustruoja radijo propagandos panaudojimą jo metu, tai buvo propaganda, pasiglemžusi milijonus žmonių gyvybių. Maždaug vienas milijonas žmonių, daugiausia Tutsi, buvo nužudyti per dvylikos savaičių vykusį Ruandos genocidą 1994 metais. 2003 metais Jungtinių Tautų Ruandos Kriminalinis Tribunolas (ICTR) nuteisė kaltais du žurnalistus – F. Nahimana ir J. B. Barayagwiza (RTLM radijo stoties įkūrėjus) dėl Ruandos genocido. Šis propagandos naudojimas parodo, kaip žiniasklaidos priemonės gali pasitarnauti skatinant masinę prievartą. Elitai, valdantys autoritarines valstybes, naudojasi žiniasklaidos pagalba – dažnai esančias jų kontrolėje – su ketinimais paveikti piliečių paramą ir dalyvavimą prievartoje prieš tam tikras grupes. Taip pat politinės masinės žudynės padeda šioms elitų grupėms apsisaugoti nuo nepalankių politinių grėsmių, kurias gali sukelti tam tikra kita grupė. Visuomenėje valdžios propaguojamas kitos grupės persekiojamas paaštrina įtampą tarp vietos gyventojų ir dažnai tai persimaino į aštresnį konfliktą, neretai vedantį į masines žudynes.

Ši suplanuota radijo propaganda buvo naudojama etninės grupės Hutu vyriausybės narių prieš Tutsi etninę mažumą. Ruandoje yra dvi didelės etninės grupės: Hutu dauguma ir Tutsi mažuma. Anksčiau Tutsi mažuma buvo valdančioji, tačiau kai šalis 1962 m. atgavo nepriklausomybę nuo Belgijos, Ruanda tapo Hutu dominuojanti valstybė. Norint išsiaiškinti, kaip veikė radijo propaganda Ruandoje, jos specifika, reikia suprasti, kad radijo transliacijos turėjo tiesioginį poveikį bandant įtikinti klausytojus, kad geriau yra dalyvauti ir padėti žudant Tutsi etninę mažumą, negu nedalyvauti šiame reikale. Buvo diegiama ir baimė – jeigu nepadėsi valdžiai, tu tapsi jo priešu, pasidarysi toks pats, kaip ir grėsmę kelianti grupė. Pasak E. Canetti, įsakymas remiasi baimės dygliu. Dyglys įauga į žmogaus mąstymą, elgesį, ir pasitaikius progai, visada suveikia ir priverčia vėl vykdyti įsakymą. Įsakymo vykdymas pašalina dyglio keliamą baimę, nepasitikėjimą, suteikia pasitikėjimo, orumo, pasididžiavimo savimi. Paklusti valdžios įsakymui ir buvo pagrindinis tikslas, kurį skatino radijo propaganda Ruandos genocido metu. Kita priežastis, kodėl žmonės nebijojo eiti vykdyti žiaurumų, buvo ta, jog valdžia leido suprasti, kad jie nebus už tai baudžiami ir netgi buvo skatinami tai daryti. Šis mechanizmas mokantis priversti patikėti, kad transliacijos ne tik skatino stiprią retoriką, nukreiptą prieš Tutsi, kuri galėjo padidinti prievartos lygį, bet taip pat ir informacija apie tai, kad vyriausybė nebaus už dalyvavimą žudant Tutsi gyventojus ar už jų nuosavybės pasisavinimą, bet priešingai, netgi skatino ir siekė tokio elgesio. Radijo transliacijos dar prieš įvykstant genocidui Ruandoje plėtojo neigiamą retoriką prieš Tutsi, žmonės nuolat girdėjo tik neigiamus dalykus apie juos, taip buvo ruošiamas pagrindas rimtiems susirėmimams, kurie turėjo neišvengiamai įvykti tarp šių dviejų priešiškai nusiteikusių etninių grupių. O kai tai įvyko, visa transliuota propaganda, turėjusi nuteikti neigiamai, pasitvirtino, todėl skatinti smurtą ir panieką valdžioms atstovams tapo labai paprasta ir susilaukė didelio palaikymo iš gyventojų.

Kitas svarbus faktorius, neįtraukiant radijo propagandos, kuri skatino neapykantą ir prievartą, buvo rasės klausimas. Pagrindinės genocido priežastys buvo ne tik dėl etniškumo, priešpriešos skirtingų etninių grupių, bet svarbus akcentas dominavo ir rasiniu pagrindu, kuo skiriasi šios dvi etninės grupės. Iš pradžių, Belgijos kolonizatoriai, remdamiesi įvairių mokslininkų tyrimais apie Ruandos gentis, manė, kad Tutsi yra aukštesnės rasės už Hutu ir Tutsi turi tapti oficialūs vyriausybės pareigūnai. Bet vėliau istorija buvo pakeista, jog Twa gentis atsirado anksčiausiai Ruandoje, po jos Hutu, o tik tada Tutsi panaudojo savo galią užkariauti Ruandą. Tokia versija privertė daugelį Ruandos gyventojų manyti, kad Hutu daug seniau buvo susieti su Ruandos žeme ir istorija, o tik vėliau Tutsi etninė grupė atvyko ir privertė tarnauti jiems. Šiuo atveju galima manyti, kad rasiniai skirtumai šių dviejų etninių grupių lemia dar didesnę priešpriešą tarp jų ir šie rasiniai skirtumai pasitarnavo radijo propagandai, kad radijo laidų transliacijos skatintų didesnę neapykantą Tutsi atžvilgiu. Jau seniau yra daugelis pavyzdžių iš istorijos, kaip aukštesnė rasė yra iškeliama, o individai, kurie neatitinka aukštesnės rasės teorijų, privalo būti sunaikinami. Labai svarbu, kad Hutu etninė grupė buvo siejama su istorija, jos ištakomis su žeme, įsikūrimu senais laikais, o Tutsi tokiu atveju paprasčiausiai įgavo įsibrovėlio vardą, kuris nori panaikinti šventus ryšius su gimtąja žeme.

Taip pat skaitykite: Istorija, kurios nevalia užmiršti – Kauno getas

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: