Vertinti žurnalistų etiką turėtų Visuomenės informavimo etikos asociacija, kurią sudarytų tik žiniasklaidos organizacijų atstovai. Siūlymai į asociaciją įtraukti Vyskupų konferencijos, žmogaus teisių centro, Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovus atmesti.
Ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė tokioms Visuomenės informavimo pataisoms. Už jas balsavo 51 Seimo nariai, prieš buvo 26, šeši susilaikė. Seimo pirmininkė “darbietė” Loreta Graužinienė siūlė projektą priimti skubos tvarka, tačiau konservatorių prašymu dėl priėmimo padaryta pertrauka iki popietinio posėdžio.
“Mūsų tikslas – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą”, – pataisas pristačiusi sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė “darbietė” Audronė Pitrėnienė.
Tuo metu konservatorius Valentinas Stundys teigė nesuprantąs baimės įsileisti visuomenės atstovų, svarstant žiniasklaidos etiką. Jo teigimu, kuriama uždara savireguliacinė sistema.
Pagal pataisas, nebeliktų dabar veikiančios Žurnalistų ir leidėjų etikoskomisijos. Ją pakeistų Visuomenės informavimo etikos asociacija ir jos įsteigta Visuomenės informavimo etikos komisija.
Asociaciją steigti būtų įpareigotos Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.
Visuomenės informavimo etikos komisija būtų kolegialus asociacijos sprendimus priimantis organas, į jį asociacijos nariai deleguotų po vieną savo atstovą trejų metų kadencijai. Komisija nagrinėtų profesinės etikospažeidimus, asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, taip pat nagrinėtų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus.
Projekte taip pat numatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius penkeriems metams skirs Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlys organizacijos, vienijančios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus iržurnalistus, ir kurios narių veiklai taikomos Etikos kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negalės būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Inspektoriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.
