„Eismas Karmelitų tiltų turėtų būti organizuojamas tik automobiliams ir autobusams, apsaugai pėsčiuosius nukreipiant ir įpratinant juos naudotis kitu tiltu iš A. Mickevičiaus g., nes dabar automobiliai tiesiog „lipa ant kulnų” visiems pėstiesiems“, – akcentavo šį pasiūlymą Eismo saugumo komisijai pateikęs miesto meras Andrius Kupčinskas.

Į Eismo saugumo komisijos posėdį atvykęs Žalgirio arenos apsaugos vadovas pareiškė, kad visai uždraudus pėsčiųjų eismą Karmelitų tiltu, žmonės tuo būtų labai nepatenkinti. Arenos atstovas pasiūlė po masinių renginių Karmelitų tiltą specialiais atitvarais padalinti į dvi dalis: dešinė kelio pusė būtų skirta automobiliams, o kairė – pėstiesiems.

Eismo saugumo komisijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Galiausiai buvo nutarta eksperimento būdu leisti arenos apsaugos darbuotojams po renginių tvorelėmis padalinti tiltą į dvi dalis. Artimiausių Žalgirio arenoje vyksiančių renginių metu bus stebima, ar ši tvarka pasiteisins.

Šiuo metu reikiamos infrastruktūros M. P. Šalčių gatvėje nėra, tačiau kol vyks paruošiamieji darbai, siekiant kuo greičiau pradėti organizuoti keleivių susisiekimą šioje maršruto atkarpoje, artimiausiu metu bus įrengtas laikinas autobusų apsisukimo žiedas.

Kuomet 29-ojo maršruto autobusai pradės važiuoti iki M. P. Šalčių gatvės, apie pakitusį maršrutą bei tvarkaraštį miesto gyventojai bus informuoti papildomai.

„Senjorų parką“ planuojama įrengti tarpukariu pastatyto kurhauzo vietoje. Dabar čia likę tik medinio pastato pamatai. Senjorai nori sutvarkyti šią vietą, pastatyti suolelių, pavėsinių, įrengti laužaviečių.

„Ankščiau šioje vietoje vykdavo lauko šokių vakarai, dabar viskas apleista. Norėtume įrengti parko zoną, kurioje vyresnio amžiaus žmonės galėtų pailsėti, pasportuoti ir papramogauti“, – planus pristatė Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.

„Savivaldybė nėra miško savininkė, todėl turėsime sulaukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo“, – teigė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Pasak skyriaus vedėjos, šiuo metu Aplinkos ministerijai yra pateiktas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektas. Jį patvirtinus, Aplinkos apsaugos skyriaus programoje turės būti numatytos lėšos projektui įgyvendinti. Į šį vidinės miškotvarkos projektą yra įtrauktas poilsinės rekreacinės teritorijos sutvarkymas.

„Senjorų tarybos idėja tikrai graži, savivaldybė jai pritaria. Tačiau jai įgyvendinti reikia laiko ir kantrybės“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Pradėjus veikti šviesoforui, pėstieji turi galimybę mygtuko paspaudimu sustabdyti eismą ir saugiai pereiti gatvę. Ši sistema užtikrina, jog automobilių srautas šioje atkarpoje yra stabdomas rečiau nei tai būtų daroma eismą reguliuojant nustatyto intervalo principu veikiančiam šviesoforui.

„Kuomet norinčiųjų pereiti gatvę nebus, vairuotojams visuomet degs žalias signalas. Net ir naktį, kuomet daugelis miesto šviesoforų neveikia, šis bus įjungtas. Jeigu naktį nebus pėsčiųjų, degs žalia šviesa ir netrukdys eismui“, – teigė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją kartu su Kauno miesto savivaldybe įrengė Vilijampolės turgų administruojanti bendrovė „Prekybos miestelis Urmas“. Tokios miesto savivaldybės ir verslininkų partnerystės dėka šviesoforai buvo įrengti ir Pramonės prospekte. Šiais metais kelis naujus šviesoforus planuojama įrengti Raudondvario plente.

Dėl šių aplinkybių pirmadienį po pietų minėtoje gatvėje įvyko eismo įvykių. Siekdami išsiaiškinti incidento priežastis ir užtikrinti, kad panašūs dalykai nepasikartotų ateityje, Kauno miesto savivaldybės vadovai antradienį pasikvietė bendrovių „Kauno vandenys“ ir „Kauno švara“, Miesto tvarkymo skyriaus ir miesto policijos atstovus.

Bendrovės „Kauno vandenys“ direktorius Vilius Burokas užtikrino, jog iš požeminės trasos tekėjęs vanduo buvo užsuktas pirmadienį anksti ryte, apie 7 val. Iškart po to, apie 7.30 val., visą nuokalnę smėlio ir druskos mišiniu pabarstė su „Kauno vandenimis“ sutartį turinčios bendrovės „Kelių remonto grupė“ barstytuvas.

„Apie 8 val. ryto, per patį piką, nuo Žemaitės kalno automobiliai leidosi be didesnių problemų. Vandens tekėjimas buvo sustabdytas, o kelias – pabarstytas“, – aiškino bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Tačiau po pietų miesto policiją pasiekė pranešimai apie minėtoje nuokalnėje susidariusią sudėtingą eismo situaciją.

„Gali būti, kad važiuojantys automobiliai išnešiojo ant gatvės išbarstytą mišinį ir po pietų kai kurios nuokalnės atkarpos tapo labai slidžiomis. Vandentiekio tinklų avarijos padarinius likvidavusi bendrovė „Kauno vandenys” laiku nepastebėjo pasikeitusių eismo sąlygų, dėl ko buvo pavėluoti priimti būtinus sprendimus dėl eismo saugumo užtikrinimo“, – teigė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

„Turime pripažinti, kad nepadarėme visko tinkamai. Taip pat turime įsipareigoti, kad ateityje tai nepasikartos, – tvirtino Kauno savivaldybės Administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Tegul tai bus paskutinė pamoka, kuri negali kartotis. Jei bus sekantis kartas, imsimės kardinalių žingsnių”.

„Likviduodami avariją, neįvertinome antroje dienos pusėje pasikeitusių sąlygų. Norėčiau visų vairuotojų atsiprašyti už sukeltus nepatogumus“, – teigė bendrovės „Kauno vandenys” direktorius V. Burokas.

Bendrovė „Kauno vandenys“ kartu su draudimo kompanijomis ketina spręsti vairuotojų patirtos žalos atlyginimo klausimą.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve, nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui”.

Kritimų įmanoma išvengti, jei avėsite patogiais batais gruoblėtu padu. Yra batų aksesuarų, skirtų saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai. Tai tinkleliai, kuriuos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos – galima laikyti kišenėje. Traumų gatvėse, juolab slidžiose, pėstiesiems padeda išvengti atšvaitai. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai yra būtina, nes slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias yra ilgesnis.

Artėjant dideliems šalčiams būtina pasisaugoti ir nušalimų. Nušalimas – tai audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi audinių nekrozė. Dažniausiai nušąlamos galūnės – kojos, rankos bei veido dalys – ausys, nosis, skruostai. Ypač didelė rizika nušalti veidą, jei einant į lauką naudosite veido kremą, kurio sudėtyje yra vandens. Pasirinkite natūralias priemones, kurių sudėtyje nėra vandens.

Nušalimo pasekmės priklauso nuo nušalimo laipsnio. Pirmojo laipsnio nušalimas konstatuojamas tada, kai nušalusi vieta yra pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Antrojo laipsnio nušalimas pasireiškia paviršinių odos sluoksnių žūtimi. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Trečiojo laipsnio nušalimas – tai visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės, labai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.

Ketvirtojo laipsnio, didžiausias nušalimas konstatuojamas, kai žūsta kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10-14 dienų.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai atkreipia dėmesį, jog nušalti galima labai greitai, visiems reikia mokėti teisingai teikti pirmąją pagalbą. Nušalusią vietą reikia atšildyti kambario temperatūros vandeniu, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Jokiu būdu niekuo negalima trinti nušalusios vietos, juolab nešildyti jos karštu vandeniu. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia liautis šildyti, nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, užkloti minkštu, bet ne šiltu audiniu ir skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Atsižvelgusi į studentų prašymus, Kauno miesto savivaldybė buvo priėmusi sprendimą eksperimento tvarka pakoreguoti naktinių 13N, 14N troleibusų ir 37N autobusų maršrutų darbo režimą. Nuo lapkričio mėnesio šie maršrutai dirbo ne tik naktimis į šeštadienį ir sekmadienį, bet ir naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį.

Nepasiteisinus eksperimentui nuo vasario mėnesio bus grįžtama prie įprasto naktinių maršrutų darbo režimo. 13N ir 14N maršrutų troleibusai ir 37N maršruto autobusai važiuos tik naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį.

Nors 13N ir 14N troleibusai nebevažiuos naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį, tačiau eksperimentiniu laikotarpiu pakitusios maršrutų trasos išliks. Šie troleibusai ir toliau užsuks prie Kauno pilies (Šv. Gertrūdos g., Šauklių g., Jonavos g., Kauno pilis, Šauklių g., Šv. Gertrūdos g., toliau įprasta trasa).

„Eksperimentas nepasiteisino. Keleivių srautai naktimis iš ketvirtadienio į penktadienį buvo labai maži. Skirtumas, lyginant su savaitgalio naktimis, buvo akivaizdus. Be to, visi naktiniai maršrutai yra nuostolingi ir tai įvertinus buvo nuspręsta grįžti prie įprastinio naktinių maršrutų darbo režimo.

Tačiau noriu priminti, jog po kiekvienos didesnės šventės ar įvykio mieste, yra organizuojamas specialus papildomas transportas ir miestiečiais visuomet apie tai yra informuojami. Be to, po kiekvieno renginio „Žalgirio“ arenoje, važiuoja specialieji autobusai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Įsivyravus šaltiems, bet saulėtiems orams, ant stogų kraštų formuojasi varvekliai. Krisdami žemyn jie gali sunkiai sužaloti praeivius. Pastatų savininkai ir prižiūrėtojai raginami imtis saugumo priemonių – pašalinti varveklius bei ledo sankaupas stogų pakraščiuose. Prieš pradedant darbus, pavojingas zonas būtina aptverti juostomis.

„Kol kas didelio pavojaus nėra, tačiau norime priminti, kad žmonės būtų budrūs. Šildant saulei, varvekliai gali susiformuoti ir nusistovėjus žemai oro temperatūrai“, – perspėjo Savivaldybės administracijos Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjas Sigitas Kubilius.

Šalinant pavojingai kabančius varveklius ar ledo sankaupas, paprastai naudojami keltuvai arba į pagalbą kviečiama priešgaisrinė tarnyba. Pasak S. Kubiliaus, dabar yra pats laikas apsispręsti, kokių priemonių reikės imtis, kad būtų užtikrintas praeivių saugumas.

Kauno miesto savivaldybė primena, kad už varveklių pašalinimą atsakingi patys pastatų savininkai, naudotojai ir pastatus administruojančios įmonės.

Joje eksponuojamos fotografijos, įamžinusios karinį konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Fiksuoti dviejų valstybių konfliktą A. Morozovas išvyko 2008 m. ir tai buvo pirmoji fotografo patirtis karo zonoje. Šios kelionės metu autorius sukūrė keletą reportažų, pasakojančių apie konkrečius įvykius ir atskleidžiančius žmonių asmenines istorijas, kurias tarpusavyje sieja bendras tarpvalstybinio karinio konflikto kontekstas.

VDU Menų fakulteto absolventas A. Morozovas jau penkerius metus bedradarbiauja su įvairiomis Lietuvos ir užsienio naujienų agentūromis, bei spaudos leidiniais. Jo fotografijos publikuotos The Guardian, The Times, Newsweek, TheStar, Boston Tribute, ParisMatch, Dailymail, ScotichMail. Už šias fotografijas 2009 m. jis pelnė Lietuvos spaudos fotografijos metų apdovanojimą „auksinis kadras”.

Paroda galerijoje veiks iki vasario 24 dienos.

Organizatorių informacija

Nuo 2000-ųjų iki 2006 m. gegužės 1 d. Kauno miesto savivaldybė kaupė lėšas daugiabučių namų liftams modernizuoti ar rekonstruoti specialioje sąskaitoje. Už joje sukauptas lėšas buvo atnaujinami liftai pagal tam tikrus liftų modernizavimo planus eilės tvarka. Nuo 2000 m. rugsėjo iki 2007 m. liepos mėn. iš šių lėšų 54 Kauno mieste esančiuose namuose buvo atnaujinti 99 liftai (už 7,23 mln. Lt).

Tačiau 2006-aisiais įstatymiškai pasikeitė kaupiamųjų lėšų rinkimo tvarka, kuri leido liftų atnaujinimo lėšas kaupti tik į administratorių atidarytas administruojamų namų kaupiamąsias arba daugiabučių namų savininkų bendrijų banko sąskaitas. Taip atsakomybė už lėšų tikslingą naudojimą buvo perduota daugiabučių namų priežiūros administratoriams, daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir patiems namų gyventojams.

Daugiabučius namus administruojančiose įmonėse nuo 2006-ųjų sukaupta daugiau nei 3,2 mln. Lt. Tačiau visa ši suma išskaidyta į atskirų namų sąskaitas, kuriose lėšų nėra sukaupta tiek, kad jų pakaktų liftui modernizuoti ar rekonstruoti. Tuo tarpu yra daugiabučių, kuriuose liftų eksploatacinės galimybės pasiekė kritinę ribą, todėl juos būtina kuo greičiau atnaujinti.

Pridėjus tas lėšas, kurias atskirų daugiabučių gyventojai kaupė iki 2006-ųjų, jų liftų modernizavimui lėšų užtektų arba trūktų palyginti nedaug. Bet šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis tesiekia 12,8 tūkst. Lt, o teisinio mechanizmo, kaip grąžinti kitų namų liftams modernizuoti panaudotas lėšas, iki šiol nebuvo.

Siekdama pateisinti gyventojų teisėtus lūkesčius ir interesus, Taryba nusprendė surinkti lėšas iš tų namų, kuriuose jau yra atlikta liftų modernizacija ar rekonstrukcija panaudojant minėtoje sąskaitoje kauptas lėšas ir grąžinti jas tų namų gyventojams, kurių sukauptos lėšos buvo panaudotos finansuojant liftų modernizavimo darbus.

Patvirtinus lėšų grąžinimo tvarką, penkiasdešimt keturių namų, kuriuose liftai buvo modernizuoti ar rekonstruoti, savininkai turės kas mėnesį pervesti į Savivaldybės sąskaitą nustatytą kaupiamųjų įmokų dydį, kol bus padengtos skolintos lėšos.

„Pagaliau pajudės ledai ir toliau bus tęsiamas daugiabučių namų liftų atnaujinimo procesas, kuris 2007 rugsėjo mėnesį sustojo dėl nesutvarkytos liftų atnaujinimo lėšų administravimo teisinės bazės“, – šio sprendimo nauda neabejojo ir Miesto ūkio komiteto narys Vygandas Gudėnas.

Į Savivaldybės specialiąją sąskaitą liftams modernizuoti ar rekonstruoti grąžintos lėšos bus pervestos į atitinkamų administratorių ar bendrijų atidarytas kiekvieno namo, kuriam reikia grąžinti lėšas, kaupiamųjų lėšų sąskaitas. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės specialiojoje sąskaitoje liftų kaupiamųjų lėšų likutis siekia 12,8 tūkst. Lt. Tuo tarpu daugiabučius namus administruojančiose įmonėse yra sukaupta virš 3,2 mln. Lt.

„Šis kilimo ir tūpimo tako elementas yra garantas aviakompanijai, kad orlaivio kapitonui nusileidimas bus dar paprastesnis ir sklandesnis, o nepalankios oro sąlygos nesutrukdys keleiviams pasiekti kelionės tikslą“, – teigė Kauno oro uosto Aerodromo operacijų vadovas Artūras Stankevičius.

„Dauguma aviakompanijų renkantis oro uostą, šią techninę charakteristiką įvardina kaip vieną svarbiausių, todėl nauja tako ir navigacinė įranga yra ne tik nauda keleiviams, bet ir didesnis Kauno oro uosto patrauklumas oro transporto įmonėms“, – sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Civilinės aviacijos administracija (CAA) pripažino Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo taką tinkamu naudoti pagal II kategorijos tiksliojo artėjimo tūpti procedūras ir išdavė Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimą. Oro uostų kilimo ir tūpimo takai gali būti įrengti pagal 3 skirtingas tiksliojo artėjimo tūpti kategorijas. Aukštesnės kaip CAT II kategorijos neturi nė vieno Baltijos šalių oro uosto kilimo ir tūpimo takas.

Praėjusiais metais Kauno oro uostas įrodė esantis patikima alternatyva regione esant nepalankioms oro sąlygoms – priėmė 32 iš kitų oro uostų nukreiptus lėktuvus, 18 jų iš Rygos, 13 iš Vilniaus oro uosto.

Kauno oro uoste 2009 m. buvo dvigubai išplėstas orlaivių stovėjimo peronas, įrengtas naujas magistralinis orlaivių riedėjimo takas, atnaujinta kilimo ir tūpimo tako danga, pasiektas didelis dangos stiprumas, tinkantis netgi didiesiems „Boeing 747“ lėktuvams.

Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 23 Europos oro uostus. 2011 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 872 tūkstančius. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona – oro uosto paslaugomis naudojasi Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities ir šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.

Kauno aerouosto informacija

Mokyklų tinklo pertvarka vyksta jau keletą metų. Pertvarkant švietimo sistemą Kaune, atsižvelgiama į mokinių skaičių mokyklose, mokymo kokybę ir finansus.

Siekiama, kad mokiniai kokybišką bendrąjį išsilavinimą galėtų įgyti kuo arčiau savo namų, tačiau stebima mokinių skaičiaus kaita. Pertvarkos planas parengtas taip, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų nors viena pradinė mokykla, progimnazija ir gimnazija (pagal gyventojų skaičių gali būti/yra ir daugiau). Šis Švietimo tinklo pertvarkos planas buvo rengiamas pusę metų.

„Atsižvelgta į valstybės nurodytus ugdymo standartus, buvo laikomasi teisės aktų ir absoliutaus teisingumo. Viską suderinti yra sunku, tačiau stengėmės, daug diskutavome, svarstėme“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto narys Algimantas Kurlavičius.

Kauno mieste yra keli mikrorajonai, kurie yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Tuose mikrorajonuose paprastai yra viena mokykla, kurioje mokosi ir pradinukai, ir aukštesniųjų klasių mokiniai.

„Tokių mokyklų mokinių tėvai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę ir pageidavo, kad šiose vietovėse išliktų mokyklos, kuriose mokiniai galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą“, – sakė Švietimo ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoja Loreta Kekienė.

Labiausiai nuo miesto centro yra nutolusios dvi bendrojo lavinimo mokyklos – Palemono ir Šv. Kazimiero vidurinė mokykla, esanti Sargėnuose. Pirmąją nuo miesto skiria geležinkelis, o antrąją – autostrada, todėl mokiniams atvykti į artimiausias arba centre esančias mokyklas yra sunkoka.

Tą priminė ir miesto tarybos narys Kazimieras Nausėda. Jeigu šiuose mikrorajonuose neliktų vidurinių mokyklų, tuomet mokiniams reikėtų labai anksti išvykti iš namų, jie negalėtų lankyti neformalaus ugdymo užsiėmimų, sporto treniruočių ir t. t. Be to, labai svarbus klausimas yra mokinių saugumas.

Atsižvelgdami į šias aplinkybes, miesto tarybos nariai pritarė, kad Palemono ir Šv. Kazimiero mokykloms būtų suteiktas pakraščio mokyklų statusas.

Miesto taryba tokio statuso suteikti negali, jį suteikia tik Vyriausybė, todėl miesto taryba įpareigojo merą Andrių Kupčinską atskiru raštu kreiptis į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos vidurinei mokyklai.

Nors iš Aleksoto atvykti į centre esančias mokyklas yra ne taip sudėtinga, negu iš Sargėnų ir Palemono, tačiau Aleksoto seniūnijoje neliktų nė vienos mokyklos, kurioje būtų galima įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, Aleksotą nuo miesto centro skiria Nemunas, šiame mikrorajone važiuoja palyginti mažai viešojo transporto, todėl susisiekimas su miesto centru prastesnis.

„Visos trys mokyklos – Palemono, Šv. Kazimiero ir Julijanavos, dėl kurių bus kreiptasi į Vyriausybę dėl pakraščio mokyklos statuso suteikimo, ateityje turės siekti gimnazijos statuso“, – sakė Švietimo ir kultūros reikalų valdybos direktorius Virginijus Mažeika.

Iš posėdyje dalyvavusių 40 tarybos narių už K. Kriščiūno atleidimą balsavo 38 nariai, 2 tarybos nariai balsavime nedalyvavo.

Atleistam vicemerui K. Kriščiūnui savivaldybės administracija turės sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Vasario 6-12 dienomis Japonijoje vyks 63-asias kasmetinis Saporo sniego festivalis. Vienas iš pagrindinių festivalio renginių – 39-ąjį kartą organizuojamas tarptautinis sniego skulptūrų konkursas. Šiame konkurse tradiciškai dalyvaus ir trijų kauniečių skulptorių – Kęstučio Lanausko, Artūro Burneikos ir Tomo Petreikio – komanda, kuri jau keletą metų iš eilės garsina ne tik Kauno, bet ir Lietuvos vardą.

Šįmet kauniečiai kurs skulptūrą, pavadintą „Grožis yra trapus“. Pagrindinė kūrinio idėja, pasak jos autorių, yra kalbėti apie visų mūsų namus – Žemės planetos stebuklą, jame egzistuojantį grožio trapumą bei jo išsaugojimą.

„Mūsų pasaulis yra didelis visatos stebuklas. Žemė yra begalinis aruodas, kuris savyje talpina nesuskaičiuojamą formų bei spalvų įvairovę. Pasaulio grožis yra neišsemiamas, tačiau tuo pačiu labai trapus ir laikinas dėl žmonių veiklos. Mes stovime ant bedugnės krašto, kuomet nėra kur trauktis toliau. Turime prisiimti didžiulę atsakomybę už tai ką mes darome ir išsaugoti visą grožį, kurį mums dovanoja pasaulis“, – kūrinio koncepciją keliais sakiniais pristatė T. Petreikis.

Lietuvos delegacijos Saporo sniego festivalyje dalyvauja jau 10 metų. 2003-iais buvo sutarta dėl glaudesnio Kauno ir Saporo miestų bendradarbiavimo. Nuo tada Japonijos sniego festivalyje Lietuvai atstovauja kauniečiai, pastaraisiais metais namo negrįžtantys be apdovanojimų. 2009 m. konkurso metu skulptoriai nusileido tik Tailando komandai. Tuo tarpu pernai kauniečių darbas „Pasaulis yra mūsų avilys“ buvo pripažintas geriausiu.

Saporo mieste vykstantis ledo skulptūrų festivalis yra vienas spalvingiausių ir įdomiausių žiemos renginių Japonijoje. Čia kasmet per porą savaičių apsilanko ir konkurse eksponuojamas skulptūras apžiūri keli milijonai lankytojų iš viso pasaulio, o skulptūras iš ledo kuria žymiausi pasaulio skulptoriai.

Vasarą pakeistas, bet neapšiltintas vandentiekio vamzdis ar išdužęs rūsio langas, nusistovėjus neigiamai oro temperatūrai, gyventojams gali sukelti daug rūpesčių ir nemenkų piniginių išlaidų.

„Kol kas žiema švelni, tačiau žmonėms nereikėtų pamiršti apžiūrėti patalpas, kuriose yra vandentiekio ir nuotekų tinklai, kur įrengti vandens skaitikliai. Šaltu oru avarijos priežastimi dažnai tampa išmuštas rūsio langas, nesandariai uždarytos durys, neapšiltinti vamzdžiai“, – perspėjo UAB „Kauno vandenys“ vyriausiasis specialistas Algirdas Krivickas.

Šalčiui ypač jautrūs vandens apskaitos prietaisai. Patalpoje, kur įrengti vandens skaitikliai, oro temperatūrai nukritus vos kelis laipsnius žemiau nulio, prietaisai sugenda nepataisomai. Pasak UAB „Kauno vandenys“ Tinklų cecho viršininko Vytauto Rudžio, tuomet gyventojams tenka keisti ne tik skaitiklį.

„Trūkus ventiliams ar vamzdžiams, į rūsius pasipylęs vanduo gali sugadinti ten laikomą turtą, namuose kurį laiką tenka verstis be vandens, o dar prisideda ir avarijos likvidavimo bei remonto išlaidos. Todėl žmonėms norime priminti, kad išvengti avarijų galima apšiltinus vamzdžius ir sandariai uždarius patalpas“, – teigė V. Rudys.

Įvykus avarijai lauko vandentiekio tinkle, visą parą galima kreiptis į bendrovės avarinę tarnybą tel. 31 35 92.

Seminaro tikslas – supažindinti visuomenę su ekologiškais ir natūraliais produktais, atskleisti jų gerąsias savybes ir naudą, taip pat išmokti tinkamai juos pasirinkti. Seminarą ves patyrę šios srities specialistai: J. Butiškienė ir R. Butkevičiūtė.

Jūratė Butiškienė susidomėjusi sveika gyvensena ir natūraliomis kosmetikos priemonėmis įkūrė UAB „Juara“. Nuo 2004 m. įmonė specializuojasi natūralios ir ekologiškos kosmetikos gamyboje ir platinime, taip pat atstovauja daugiau nei 20 ekologiškos ir natūralios kosmetikos prekinių ženklų.

Reda Butkevičiūtė – „Ekoagros“ Kauno III sertifikavimo skyriaus vadovė. „Ekoagros“ garsėja ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimu bei kontrole. Všį „Ekoagros“ sertifikuoja ekologinę augalininkystę, ekologinę gyvulininkystę, ekologinę bitininkystę ir kt.

Seminaro metu bus pateikiama informacija, kaip atskirti, tinkamai pasirinkti natūralų ir ekologišką produktą, kokia jų nauda ir gerosios savybės.

Junior Chamber International (JCI) – tai trečia didžiausia visuomeninė organizacija pasaulyje. JCI įkurta prieš daugiau kaip 80 metų. JCI nariai – jauni ir iniciatyvūs 18-40 metų įvairių sričių profesionalai. JCI misija – suteikti jauniems žmonėms tobulėjimo galimybes, būtinas teigiamiems pokyčiams kurti.

Europe Direct Kaunas priklauso 10 Europos informacijos centrų – Europe Direct Lietuvoje – ir 484 Europos Sąjungoje tinklui, teikia nemokamą informaciją apie ES, ES politikas, institucijas ir Lietuvos integraciją į ES tiesiogiai ir organizuodami renginius.

„Žaliasis projektas Europai“ skirtas visiems jauniems, aktyviems, neabejingiems ekologijai žmonėms. Projekto organizatoriai ir savanoriai rengia atvirus, nemokamus seminarus Kaune ir Vilniuje, veda „Žaliasias pamokas” mokyklose ir organizuoja sportinį renginį – „Žalioji nuotykių trasa“.

Visus susidomėjusius kviečiame atvykti ir sudalyvauti seminare „Ekologiškas ir natūralus produktas – koks jis?“. Seminaras nemokamas.

Registracija į seminarą čia.

Organizatorių informacija

Už aukštus pasiekimus tarptautinėse varžybose pirmadienio popietę moksleivį pasveikino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Kauno Senamiesčio progimnazijoje besimokantis L. Vaitkevičius šiuo metu yra vienintelis lietuvis, užsiimantis šia sporto šaka ir dalyvaujantis varžybose, į kurias susirenka sportininkai iš viso pasaulio. Praėjusių metų pavasarį Lenkijoje jis pagerino visus Lietuvos rekordus, o rudenį Taline vykusių varžybų trijose rungtyse užėmė trečiąsias vietas.

Dabar L. Vaitkevičius ruošiasi startuoti Vokietijoje vyksiančiose „Hessen Open 2012“ varžybose. Paremdama jaunąjį sportininką, miesto savivaldybė skirs lėšų kelionės ir viešbučio išlaidoms apmokėti.

„Pirmosios tokios varžybos pasaulyje pradėtos rengti maždaug 2003 metais. Iš pradžių jas žiūrėdavau internete. 2007 metais pirmą kartą Lietuvai atstovavo studentas iš Vilniaus. Vėliau ilgą laiką niekas nebedalyvavo. Tai ir paskatino pačiam atstovauti savo šaliai“, – prisipažįsta moksleivis, savo dalyvavimu stebinantis ne vieną užsienio sportininką.

Rubiko kubo varžybose sportininkai varžosi keliose rungtyse. Tai priklauso nuo kubo dydžio ir ypatumų. L. Vaitkevičius apgailestauja, kad varžybose naudojamų kubų Lietuvoje nėra ir juos tenka siųstis iš Amerikos. Varžybų dalyviai dėlioja kubus viena ranka, užrištomis akimis ar net pėdomis. Pastarosios rungties pasaulio rekordas – per 30 sekundžių sudėtas vienas kubas.

Ši sporto šaka pasaulyje tampa vis populiaresnė. Išmėginti loginio mąstymo, rankų ir net pėdų miklumo suvažiuoja įvairaus amžiaus žmonės – nuo moksleivių iki senjorų.

„Per pamokas kubo tikrai nesukinėju. Treniruojuosi per pertraukas, po pamokų namuose“, – pasakoja moksleivis. Jį kelionėse lydinti mama pastebi, kad žmonės, dėliojantys kubus, net bendraudami jų nepaleidžia iš rankų.

Susitikimo su miesto vadovu metu jaunasis sportininkas pasidalijo planais kurti Rubiko kubo žaidėjų būrelį. Moksleivių techninės kūrybos centras jau skyrė patalpas treniruotėms. Tai bus pirmas šalyje Rubiko kubo sporto būrelis. Entuziastų iniciatyva jau sukurta grupė socialiniame tinkle „Facebook“.

14.30 val. dėl krintančio sniego susidarius pavojingoms eismo sąlygoms, vėl buvo duotas nurodymas į gatves išsiųsti druskos barstytuvus. Iš viso į gatves išvažiavo dešimt sunkvežimių su druskos barstymo įranga.

„Iki pietų druskos mišinys gatvėse, kuris buvo išbarstytas ryte, atliko savo darbą ir važiuojamoji dalis nebuvo slidi. Po pietų, kuomet sniegas padengė kelius ir ryte išbarstytas mišinys nebeveikė, buvo išsiųsti druskos barstytuvai“, – teigė „Kauno švaros“ Miesto valymo skyriaus viršininkas Vytas Bancevičius.

Primename, kad nuo šių metų pradžios kauniečiai internetu gali visą parą stebėti, kaip valomos miesto gatvės. Paspaudę aktyvią nuorodą, būsite nukreipti į interaktyvų žemėlapį, kuriame galima stebėti, kokias gatves valo ar barsto bendrovės „Kauno švara“ mašinos.

Legionierė iš Kanados sužaidė šešerias rungtynes ir savo komandai vidutiniškai, aikštelėje praleisdama beveik po 33 minutes, pelnydavo po 16.1 taško, atlikdavo po 5.3 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 4,2 kamuolio.

Pati krepšininkė džiaugėsi pripažinimu, bet dėkojo savo komandos draugėms.

„Tai buvo didelis netikėtumas, aš to visai nelaukiau. Gavusi naudingiausios II-ojo rato krepšininkės apdovanojimą, labai džiaugiuosi, tačiau, manau, jis priklauso mano komandai, komandos draugėms. Žinote, mūsų komanda yra labai talentinga, visos merginos atlieka didžiulį darbą, negaili perdavimų. Man tiesiog sekasi, kad tie perdavimai mane pasiekia, nes mano vietoje galėjo būti bet kas iš mano komandos“, – sakė C. Pilypaitis.

Pasak rezultatyviausios „VIČI-Aisčių“ žaidėjos, tapti naudingiausia labiau verta yra komandos kapitonė Amanda Kemežys.

„Jeigu man reikėtų išrinkti naudingiausią komandos krepšininkę, ja greičiausiai išrinkčiau Amandą Kemežys. Ji duoda komandai labai daug – ne tik pelno taškus ar atkovoja kamuolius, tačiau atlieka daug mažų dalykų, kurie dažniausiai lieka nepastebėti. Būtent todėl apdovanojimą duočiau Amandai“, – A. Kemežys žaidimą gyrė kanadietė. 

Jau šį trečiadienį, sausio 25 d., Kauno „VIČI-Aistės“ paskutinį kartą šiame sezone savo žiūrovų akivaizdoje kovos dėl pergalės Eurolygos A grupėje. Kauniečių varžovėmis bus Gdynės „Lotos“ (Lenkija) komanda. Dvikovos pradžia – 19 val.

„VIČI-Aisčių“ informacija

Šiame renginių cikle ypatingas dėmesys skiriamas atlikėjo ir žiūrovo bendravimui, tačiau nėra pamirštamas ir autorinių dainų atlikimas. Ankstesniuose koncertuose žiūrovai jau turėjo galimybę pasiklausyti ir pabendrauti su Kostu Smoriginu ir Andriumi Kaniava.

Pirmuosiuose pasirodymuose netrūko juoko ir rimtų veidų, buvo užduoti ir linksmi, ir labai sudėtingi klausimai, tačiau visi jie buvo nuoširdžiai atsakyti. Tokiu būdu klausytojas galėjo pamatyti ir kitą atlikėjo gyvenimo pusę, prisiliesti prie jo asmeninių išgyvenimų ir pasijuokti iš pasakojamų linksmų istorijų. Tikriausiai tik keletas Kosto Smorigino gerbėjų žinojo, jog jis yra didelis šiuolaikinių technologijų gerbėjas, neįsivaizduojantis gyvenimo be kompiuterio ir išmaniojo telefono.

Andrius Kaniava atsakinėdamas į žiūrovų klausimus atskleidė, jog jis paniškai bijo aukščio ir niekados gyvenime nešoktų parašiutu. Taip pat Andrius paminėjo, kad rudens sezono savo kūryboje netapatina su liūdesiu ir pilkom spalvom, o priešingai, jam šis sezonas yra labiausiai įkvėpiantis ir suteikiantis vilčių bei žadantis žavius ir ypatingus poslinkius gyvenime.

Sausio 26 d., įvyks trečiasis ciklo „Kalbanti muzika“ koncertas, kuriame klausytis ir bendrauti klausytojai kviečiami su rašytoju, režisieriumi ir bardu – Vytautu V. Landsbergiu.

Atlikėjo pasirodymą scenoje niekaip nebūtų galima pavadinti tiesiog koncertu. Savo daugiasluoksniais – meditaciniais, filosofiniais ir tuo pačiu ironiškais, šypseną keliančiais kūriniais, jis, rodos, įsiskverbia tiesiai į klausytojo sielą. Koncerte „Kalbanti muzika su Vytautu V. Landsbergiu“ atlikėjas dalinsis kūryba, kuri yra tokia atvira, jog ją vienodai jausti sugeba ir vaikas, ir suaugęs.

Koncerto metu atlikėjas taip pat bendraus ir atsakinės į klausytojų užduotus klausimus. Kaip teigia pats kūrėjas, istorijos gimsta stebint egzistuojančias vaikų charakterių problemas, baimes, kompleksus, jų troškimus ir mėginant šiuos klausimus gvildenti žvėrelių pasakose, retsykiais pridedant truputėlį arkliško humoro, absurdo poetikos, autoironijos.

Žmogui sveika pasijuokti ir iš savęs paties bei savo rimtumo. O juk būtent to kartais labai trūksta ir šiuolaikiniams suaugusiems – be visažinio užaugusio žmogaus pozos pažvelgti į savo baimes bei svajones.

Nuoširdžiai ironiškame ir jaukiame koncerte, žiemišką vakarą kviečiame praleiti visą šeimą kartu, sausio 26 d., 19 val., laisvalaikio namuose „Nautilus“ (Savanorių pr. 124, Kaunas).

Bilietai platinami čia.

Organizatorių informacija

LR Energetikos įstatymo nuostatos numato, jog Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planuojama statyti iki 200 MW galios jėgainė yra valstybinės svarbos energetikos objektas, kuriam būtina parengti plėtros planą.

Suomijos kapitalo kompanijos „Fortum Heat Lietuva“ valdyba š. m. sausio mėnesio pradžioje priėmė sprendimą pradėti rengti jėgainės plėtros planą. Jį baigti ketinama iki š. m. rugsėjo mėnesio. Parengtas naujosios jėgainės plėtros planas tuomet bus pateiktas LR Energetikos ministrui.

„Fortum Heat Lietuva“ LEZ esančiame 5 hektarų sklype ketina statyti kogeneracinę jėgainę, kurios našumas siektų iki 200 MW. Iš jų iki 150 MW sudarytų šiluminė energija, o iki 50 MW – elektros energija.

Pagamintą elektros energiją kompanija planuoja parduoti elektros energijos perdavimo tinklo operatoriui, o šilumą ketina tiekti Kauno miesto ir rajono vartotojams. Naujosios jėgainės statybas ketinama baigti iki 2016 m. Projekto vertė gali siekti iki 200 mln. eurų.

Penktadienį bendrovės „Mokipay Europe“ atstovai susitikime su miesto vadovais aptarė siūlymą mokyklose įdiegti bekontaktę mokėjimo sistemą, kuri turėtų mažinti socialinę atskirtį tarp pasiturinčių ir mažesnes pajamas gaunančių šeimų vaikų bei užtikrinti efektyvesnį biudžeto lėšų, skirtų socialiai remtinų moksleivių maitinimui, panaudojimą.

Mokyklose siūloma įvesti Mokyklos korteles, kurios leistų tiek socialiai remtiniems, tiek ir visiems kitiems moksleiviams, kuriems į ją pinigus pervestų tėvai, saugiai atsiskaityti mokyklos maitinimosi vietose. Ta pati kortelė taip pat galėtų veikti kaip elektroninė įleidimo priemonė, užtikrinanti tik reikiamų asmenų patekimą į mokyklą.

„Mokyklose veikiančių maitinimo įstaigų maitinimo sąnaudos yra apskaitomos ne pagal faktą, o pagal numatytą biudžetą, dėl to daugelis šių įmonių nenori įsileisti mūsų sistemos. Modernizavus infrastruktūrą, būtų tiksliai ir automatiškai fiksuojamas socialinio maitinimo paslauga pasinaudojusių vaikų skaičius“, – teigė bendrovės „Mokipay Europe“ direktorius Mindaugas Rutkauskas.

Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas „Mokipay“ kortelei, kuri galėtų būti naudojama kaip viešojo transporto e.bilietas. Bendrovės atstovai ketina artimiausiu metu susisiekti su savivaldybės įmone „Autrolis“ ir aptarti šio sumanymo įgyvendinimo galimybes.

„Greičiausiai galėtų būti įgyvendinta idėja dėl viešojo transporto e.bilieto. Po to bus galima kalbėtis ir dėl kitų pasiūlymų, susijusių su švietimo ir ugdymo įstaigomis. Reikės įvertinti, kiek šios sistemos įdiegimas mokyklose galėtų kainuoti ir kokią dalį išlaidų turėtų bei galėtų padengti miesto biudžetas“, – susitikimo metu teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

„Galimybė, o kartu ir atsakomybė, organizuoti tokio masto jubiliejinį konkursą yra geriausias Lietuvos pripažinimas įsiliejus į tarptautinę būsimų mokslininkų ugdymo areną. Būtent šis konkursas skatina komandinius ir kūrybiškus sprendimus, ko labiausiai reikia būsimai šių talentų karjerai. Šiais metais sulauksime daugiau nei 200 svečių iš visos Europos Sąjungos“, – kalbėjo EUSO konkurso koordinatorius Lietuvoje Paulius L. Tamošiūnas.

Ši olimpiada pradėta organizuoti 2003 metais Airijoje, jos iniciatorius – Michael A. Cotter. Olimpiados pagrindinis tikslas – vienoje vietoje suburti gabiausią Europos jaunimą, kad spręsdami užduotis jie ne tik varžytųsi, bet ir užmegztų tarpusavio ryšius.

Konkurse dalyvauja viena ar dvi komandos iš kiekvienos šalies (t. y. 3 arba 6 mokiniai, atitinkantys vienintelius – amžiaus ir pilietybės – reikalavimus). Komandą lydi 3 vadovai (skirtingų sričių specialistai (biologas, chemikas ir fizikas), gebantys į gimtąją kalbą išversti užduotis).

Olimpiados metu dalyviai sprendžia 2 praktines užduotis. Užduotys lygiomis dalimis tikrina dalyvių gebėjimus biologijos, fizikos ir chemijos srityse. Tokiu būdu skiepijami komandinio darbo, atsakomybės prisiėmimo įgūdžiai, būtini sklandžiai mokslininko karjerai. Užduotis šių metų konkursui kuria Vilniaus universiteto dėstytojų komanda.

Šiuo metu dalyvavimą jau patvirtino šios valstybės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Didžioji Britanija.

Taip pat šių metų sausio 24 dieną Vilniuje lankysis „Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiados“ pradininkas Michael A. Cotter pasižiūrėti, ar Lietuva pasiruošusi priimti Europos jaunimą, susipažinti su užduočių rengėjais bei olimpiados organizatoriais.

Olimpiadą organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija bei ilgametę gamtamokslinio gabių vaikų ugdymo patirtį turinčios organizacijos: Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija, Nacionalinė moksleivių akademija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras.

Oficialus renginio Globėjas – Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus. Renginio partneriai – Vilniaus miesto savivaldybė bei Kauno miesto savivaldybė.

Organizatorių informacija

Parodos atidarymas sausio 24 d. 17 val. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį-ketvirtadienį 10–18 val; penktadienį 10–16:30 val.

Anotacija, pasvarstymai:

Oi nusibodo trafaretinės anotacijos, kaip, kodėl ir už ką dariau darbus.

Dariau, nes patiko. Rinkau visokias senienas: dėžes, stalčius ir dureles. Paskui dar įsimislijau meistrauti knygas iš storų lentų, toms lentoms pritvirtinti nugarėles su knygos pavadinimu, nupiešti viršelį. O knygos turinys telieka mįslė. Siekiamybė pažiūrėti, o apie ką ta knyga.

Žinot, naują knygą paėmus rankosna, savy užčiuopiu lūkestį – gal čia kaip tik ta knyga, kuri užpildys neperskaitytų knygų alkį, atsakys į klausimus, išmokys. O kai perskaitai, matai, jog dar ne ta. Vienintelis būdas nenusivilti – tai turėti neperskaitytą knygą. Čia ir siūlau tokias knygas. Su medžių rievių puslapiais (rašytų lėtai: vieni metai – vienas puslapis).

Durnumas – pasakys žmogelis iš pašalies, bet tas durnumas mene gali įgauti pliuso ženklą. Sugebėjimas pažiūrėti iš šalies, lyg vaiko žvilgsniu visada duoda pliusų. Ai, bet ką čia aš kalbu, truizmai, jūs ir patys tą puikiai žinot.

Toliau: stalčiuje karalius Saliamonas lošia šachmatais su Sabos karaliene Mikalda. Lošti šachmatais valdovams jau baisoka, o jei loši prie tuščios lentos? O, brol, čia jau kvepia vyro ir moters reikalais, įtampomis, filtrais.

Toliau – dar gražiau: Sezano „kartožnikai“, Barzdaskutys, alchemikas, pražuvęs su vaikais, ir merga, kuri nežinojo bėdos, tai įsitaisė paršelį.

Tad įsitaisykim paršelį ir mes – taip įdomiau gyventi.

Kauno menininkų namų informacija

Šiame, jau vienuoliktą kartą Kaune vyksiančiame renginyje, Lietuvos aukštosios mokyklos supažindins moksleivius, mokytojus ir visus, kurie domisi aukštuoju mokslu, su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka. Šiame renginyje prisistatys beveik visi Lietuvoje veikiantys universitetai ir kolegijos.

Mugėje savo stendus turės 40 aukštųjų mokyklų. Dėstytojai patars ir konsultuos, kokių žinių ir gebėjimų reikia norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą, kaip rengtis studijoms. Mugė atidaroma sausio 21 d. (šeštadienį), 10 valandą ir vyks iki 16 valandos.

Mugės lankymas nemokamas.

Tokį sprendimą trečiadienį Kaune vykusiame posėdyje įvertinęs trenerių kandidatūras priėmė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Vykdomasis komitetas.

„Vykdomojo komiteto nariai buvo vieningi dėl trenerio pasirinkimo“, – sakė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius – „Po apie valandą trukusių diskusijų nutarėme, kad C. Laszlo yra geriausias kandidatas dėl savo patirties, jo strategija buvo paruošta profesionaliausiai. Treneris yra pasirengęs dirbti ne tik su nacionaline komanda, tačiau ir su jaunimu, mūsų šalies treneriais.“

Susitarimo su C. Laszlo detalės bus suderintos vengrui atvykus į Lietuvą. Treneris LFF Vykdomojo komiteto patvirtinimui pateiks savo darbo programą, pageidaujamą rinktinės trenerių štabą.

47 metų C. Laszlo anksčiau yra vadovavęs Ugandos nacionalinei rinktinei, taip pat dirbo Vengrijos rinktinėje Lotaro Mateuso (Lothar Matthäus) asistentu, treniravo Vokietijos, Vengrijos, Škotijos, Belgijos klubuose.

2005 m. C.Laszlo treniruojamas Budapešto „Ferencvaros“ klubas tapo Vengrijos vicečempionas, pasiekė Vengrijos taurės finalą ir UEFA taurės grupių etapą. 2009 m. vengro vadovaujamas Edinburgo „Hearts” Škotijos čempionate iškovojo bronzos medalius. Už šiuos pasiekimus C.Laszlo tiek Vengrijoje, tiek Škotijoje buvo išrinktas metų treneriu.

C. Laszlo – antrasis užsienietis, po Nepriklausomybės atkūrimo vadovausiantis Lietuvos nacionalinei rinktinei. Vyriausiojo trenerio poste jis pakeičia 2012 m. Europos čempionato atrankos cikle komandai vadovavusį Raimondą Žutautą.

Atranką į 2014 metų Pasaulio futbolo čempionatą Lietuvos rinktinė pradės šių metų rugsėjį rungtynėmis su Slovakija namuose ir Graikija išvykoje. Europos zonos atrankos grupėje lietuvių varžovais taip pat bus Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos ir Lichtenšteino rinktinei.

Csaba László biografija:

Gimė: 1964 m. vasario 13 d. Odorhėju Sekujeske (Rumunija);
Pilietybė: Vokietijos;
Tautybė: Vengrijos.

Žaidėjo karjera:

- Odorhėju Sekuiesko „Progresul“, Kristuru Sekuiesko „Unirea“, „Odorheiu Secuiesc FC“ (Rumunija);
- Spvg „Oberaussen“, TuS „Grevenboich 1911“, Kiolno „Ford Niehl“, Krėfeldo „Bayer Uerdingen“ (Vokietija);
- Budapešto „Volan“, Budapešto VSC (Vengrija);
- 1991 m. baigė futbolininko karjerą dėl traumos.

Trenerio karjera:

- 1996-1999 m. įgijo UEFA Pro licenciją, treniravo TuS „Grevenboich 1911“, Kerpeno „Blau-Weiss“ (Vokietija), Vengrijos U-18 rinktinę;
- 1999-2003 m. Menchengladbacho „Borussia“ B / Jaunimo komanda;
- 2003-2005 m. Vengrijos nacionalinės rinktinės trenerio asistentas;
- 2004-2006 m. Budapešto „Ferencvaros“;
- 2006 m. FC „Sopron“ (Vengrija);
- 2006-2008 m. Ugandos nacionalinė rinktinė;
- 2008-2010 m. Edinburgo „Hearts“;
- 2010-2011 m. RSC „Charleroi“;

Laimėjimai ir apdovanojimai:

- 2004-2005 m. Vengrijos vicečempionas, taurės finalininkas, UEFA taurės grupių etapo dalyvis);
- 2004-2005 m. Vengrijos metų treneris;
- 2008-2009 m. Škotijos čempionato 3 vietos laimėtojas;
- 2008-2009 m. Škotijos metų treneris (futbolo žurnalistų bei „Premier“ lygos rinkimuose).

Susitikime dalyvavo „Romuvos“ kino teatro valdybos pirmininkas Raimundas Miladauskas, valdybos nariai, administracija, „Kauno kino studijos”atstovai, kino specialistai ir naujai suburta savanorių komanda.

Aktyvių ir kino menui neabejingų žmonių iniciatyvinė grupė prisidės prie „Romuvos” kino teatro atgaivinimo ir naujojo kino klubo veiklos. Pirmasis šios savanorių grupės išbandymas – artėjantis septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“, kuris „Romuvoje“ vyks sausio 27 – 31 dienomis.

Susitikimo metu buvo nutarta pradėti įgyvendinti kino teatro „Romuva“ vadybininkės Vitos Žilytės idėją iniciatyvių žmonių savanoriška pagalba išversti, titruoti ir įgarsinti senuosius filmus lietuviškai. Tai bus daroma S. Buškevičiaus iniciatyva, nes patriotiškumu garsėjantis mero pavaduotojas prioritetą teikia lietuvių kalbai.

Susitikimo dalyviai sakė, kad artimiausiu metu turėtų būti įkurtas kitokio kino klubas, kuris pakvies netradicinio – gurmaniško kino mėgėjus.

Šių renginių metu 11 – 12 klasių moksleivių laukia Jaunimo darbo centrų pranešimai apie perspektyvas ir tendencijas darbo rinkoje bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto paskaitos apie karjeros planavimą ir efektyvų mokymąsi. Praktinėse paskaitose moksleiviai turės galimybę sužinoti ne tik kuo lengviau priimti mokymosi iššūkius ir kokius mokymosi metodus naudoti, kad mokymasis būtų efektyvus ir naudingas, bet ir kodėl svarbu juos visus ugdyti integraliai.

Moksleiviai galės atsakyti į klausimus, kodėl dar mokykloje reikia galvoti apie asmeninės karjeros planavimą. Kas yra karjera ir kaip ji gali būti planuojama bei vystoma? Su kokiomis profesinėmis dilemomis susiduriama baigus mokyklą?
Galvojant apie profesijos pasirinkimą ir karjerą kyla daug klausimų. Kaip pasirinkti specialybę ir profesiją? Kuo aš noriu ir kuo galiu būti?

Kaip mokytis, kad pasiekčiau geresnių rezultatų? Kaip įstoti ne ten, kur galiu, o ten, kur noriu? Kaip mokytis, kad mokymasis būtų ne tik efektyvus, bet ir ateityje naudingas? Visi atsakymai – Karjeros dienose moksleiviams.

Sausio 26 d. 15.00 – 18.00 val. karjeros traukinys lankysis Kaune, ISM vadybos ir ekonomikos universitete (E. Ožeškienės g. 10).

Registracija į renginį: www.ism.lt/karjerostraukinys.

Organizatorių informacija

Kauno menininkų namuose vykusiame susitikime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, Tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas, komiteto narės Ona Nijolė Rudgalvienė ir Antanina Medviedevienė.

Vienuolika mieste veikiančių menininkų sąjungų vienijančios Kauno meno kūrėjų asociacijos atstovai domėjosi, kaip jų veiklai atsilieps šių metų gegužės mėnesį planuojamas Savivaldybės Kultūros bei Miesto įvaizdžio ir turizmo skyrių sujungimas. Menininkai taip pat teiravosi, kiek lėšų šių metų biudžete planuojama skirti kultūrai.

Miesto meras A. Kupčinskas menininkus patikino, jog tiek kultūros įstaigų, tiek ir kultūros renginių bei projektų finansavimas šiais metais mažės minimaliai. 2011 m. Savivaldybės biudžete miesto kultūros įstaigoms finansuoti buvo skirta 14 mln. Lt.

Šiuo metu rengiamame 2012 m. miesto biudžete šioms reikmėms planuojama numatyti 13,8 mln. Lt. Kultūros renginiams ir projektams finansuoti pernai buvo numatyta 4 mln. Lt, tuo tarpu 2012 m. biudžeto projekto juodraštyje numatytas 2,5 mln. Lt dydžio finansavimas.

„Todėl neatsakingi, ribotos politinės atsakomybės pareiškimai esą Kauno kultūrai bus 60 proc. mažinamas finansavimas neturi pagrindo, – pabrėžė A. Kupčinskas. – Noriu atkreipti dėmesį, kad pernai Kaune vyko Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas ir tarptautinės Hanzos dienos.

Joms buvo skirta 1,3 mln. Lt, o krepšinio čempionato metu vykę kultūriniai renginiai atsiėjo daugiau nei 200 tūkst. Lt. Tad realiai kultūros renginių ir projektų finansavimas nenukentės nedaug“.

Kauno miesto savivaldybė šiuo metu yra įsteigusi 4 biudžetines koncertines įstaigas. KĮ Kauno bigbendą, KĮ Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ ir KĮ Kauno muzikos ansamblį „Ainiai“ siūloma reorganizuoti į vieną biudžetinę įstaigą. Kauno miesto simfoninio orkestro ši pertvarka paliesti neturėtų.

„Savivaldybėse tokia sistema veikia jau senai – po vienos įstaigos skėčiu glaudžiasi įvairūs kolektyvai. Šią praktiką galime pritaikyti ir mes. Savivaldybei priklausančių koncertinių įstaigų profilis yra panašus, juos sujungus galėtumėme sutaupyti lėšų. Tuo tarpu Kauno miesto simfoninis orkestras, kurio vardas yra plačiai žinomas, ir toliau galėtų gyvuoti kaip atskiras vienetas“, – posėdžio metu teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Sujungus tris kolektyvus į vieną biudžetinę koncertinę įstaigą, jų pavadinimai neturėtų keistis, veiklą ir toliau vykdys visi šiuo metu atskirose įstaigose esantys meno kolektyvai. Šiuose kolektyvuose neplanuojama mažinti meno vadovų, koncertmeisterių, dirigentų, artistų ir atlikėjų skaičiaus – optimizuotas būtų tik administracinis aparatas.

Atlikus reorganizaciją tikimasi per metus sutaupyti apie 200 tūkst. Lt. Šiuo metu bendra metinė šių įstaigų išlaikymo sąmata yra beveik 4 mln. Lt. Dėl šių savivaldybės koncertinių įstaigų reorganizavimo bei naujosios įstaigos pavadinimo dar turės apsispręsti Kauno miesto savivaldybės taryba.