Naujosios bažnyčios statyboms koordinuoti 1926 m. sudarytas bažnyčios statybos vykdomasis komitetas ir taryba. Svarbiausią vaidmenį jų veikloje užėmė kunigas dekanas Feliksas Kapočius. 1928 m. Kauno savivaldybė suteikė žemės sklypą, kuriame seniau buvo Žaliakalnio turgavietė. Šioje vietoje stovinti šventovė turėjo būti puikiai matoma iš įvairių miesto pusių. Tais pačiais metais Aukštaičių gatvėje buvo pastatyta Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, turėjusi tenkinti parapijiečių poreikius, kol bus pastatyta didžioji bažnyčia.

1928 m. metais buvo paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Jame dalyvavo 15 projektų, iš kurių pirmą vietą užėmė inž. J. Krasausko, antrąją – inž. F. Vizbaro, o trečiąją vietą – inž. K. Reisono projektas. Tačiau nė vienas iš šių projektų netapo bažnyčios statybos pagrindu, kadangi jie buvo grandioziniai ir reikalaujantys milžiniškų lėšų, kurių vis stigo. Trečiąją vietą užėmusiam Karoliui Reisonui buvo pasiūlyta parengti optimalesnį bažnyčios projektą. Kai kurie visuomenės veikėjai pasipiktino, kad katalikiškos tautos atgimimo simbolį statys protestantas latvis K. Reisonas. Tačiau bažnyčios statybų vykdomasis komitetas šių priekaištų nepaisė. 1930 m. K. Reisonas parengė pakoreguotą bažnyčios projektą, kuris buvo patvirtintas, tačiau vėlgi nebuvo realizuotas, nes buvo per brangus. Tad K. Reisonui (tuomet jis buvo Kauno miesto vyriausiasis inžinierius) vėl teko keisti projektą, daryti jį dar paprastesnį. 1932 m. buvo paruoštas galutinis bažnyčios projektas, kuris 1933 m. balandį buvo patvirtintas. Galop 1934 m. vasarą buvo pradėta Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statyba. Jos pradžią pašventino arkivyskupas metropolitas Juozapas Skvireckas, į pamatus buvo įmūrytas kertinis akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno.

Trumpai pristatant patį projektą, pažymėtina, jog jis aiškiai modernistinis, racionalistinis, atspindintis to meto naujausias estetines kryptis bei technologines galimybes. Bažnyčia trinavė, bazilikinė, pailgo stačiakampio formos (70×26 m), turinti du bokštus (didžiojo aukštis 63 m), orientuota šiaurės rytų kryptimi lygiagrečiai su Savanorių prospektu. Jos architektūrai būdinga aiški tūrinė kompozicija ir ritmiška vertikalių raiška. Šventovė turėjo sutalpinti apie 3 tūkst. žmonių, dar apie du tūkstančius turėjo tilpti ant stogo terasos. Bažnyčios požemiuose turėjo būti įrengtas Panteonas, kuriame numatyta laidoti iškiliausias tautos asmenybes.

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybos buvo vykdomos iš tikinčiųjų aukų, joms buvo naudojamos aukštos kokybės medžiagos, nes tai buvo itin reprezentatyvus statinys. Iki 1940 metų suspėta sumūryti bažnyčios sienas, išbetonuoti stogą, įrengti dvejus laiptus iki stogo, sudėti ąžuolinius langų rėmus. Tačiau 1940 m. vasarą prasidėjusi sovietinė okupacija sustabdė statybas, bažnyčia buvo nacionalizuota ir atimta iš tikinčiųjų bendruomenės, o grąžinta tik vėl atgavus Nepriklausomybę 1990 m.

Dabar ši bažnyčia yra viena iš ekskursijų Kaune objektų, o nuo jos stogo atsiveria bene gražiausias vaizdas mieste. Daugiau apie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios lankymą bei jos terasą galite pasiskaityti čia.

Mindaugas Balkus

Protokolas buvo pasirašytas atsižvelgiant į numatytą Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) plėtrą, numatytos vykdyti veiklos apimtį ir dėl to ateityje padidėsiantį energijos (šildymo, vėsinimo ir elektros energijos) gamybos ir tiekimo poreikį. Taip pat, svarstant bei vystant šilumos generavimo objektų statybos projektus, ketinama atsižvelgti į Kauno šilumos vartotojų interesus, siekiant sumažinti šilumos kainas ir lokalią taršą mieste. Sudarant protokolą, atsižvelgta ir į Europos Sąjungos bei Lietuvos energetikos sektoriaus tendencijas bei reikalavimus didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį galutiniame energijos suvartojime, kaip numatyta direktyvoje 2009/28/EB, Nacionalinėje energetikos strategijoje bei Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2010-2020 metų veiksmų plane.

Ketinimų protokolu susitarta išanalizuoti galimybes Kauno LEZ esantiems klientams bei Kauno vartotojams tiekti minėtų rūšių energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kolektyviai siekti gauti finansinę paramą projekto įgyvendinimui, pritraukiant AB „Kauno energija” ir ES lėšas bei Lietuvos biudžeto subsidijas atsinaujinančios energijos sektoriaus finansavimui, parengti koncepcinį energijos tiekimo ir projekto finansavimo sprendimą bei įgyvendinti projektą, jei bus surasta priimtina techninė ir finansinė koncepcija.

Vienas iš projekto tikslų yra įvertinti galimybes pasiūlyti galimiems investuotojams į laisvą ekonominę zoną “žalios” zonos koncepciją. Taip investuoti šioje vietoje būtų pritraukiamos įmonės, kurioms labai svarbu pateikti save, kaip mažai CO2 savo veikloje generuojančias, aplinkai draugiškas kompanijas, naudojančias energiją, pagamintą neišmetant į atmosferą CO2 dujų. Tokių įmonių Europos Sąjungoje pastaraisisia metais sparčiai daugėja. Be to būtų išnagrinėta ir galimybę “žalią” energiją, pagamintą laisvoje ekonominėje zonoje tiekti ir Kauno miesto gyventojams.

Ketinimų protokolo dalyviai susitarė išlaidas, kurios bus patirtos rengiant ekonominio pagrįstumo studiją, pasidalinti po lygiai.

Pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB valdybos pirmininkas Freddy Opsomer paminėjo, kad kuriant energetikos projektus, labai svarbu neapsiriboti tik viena kuro ar energijos rūšimi. Svarbu žvelgti plačiau, siekiant sukurti modernias energijos gamybos ir tiekimo sistemas, kuriose būtų naudojamos įvairios kuro rūšys, diegiamos pačios naujausios ir moderniausios technologijos.

Kauno miesto tarybos narys, AB „Kauno energija” Stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna pažymėjo, kad šis ketinimų protokolas – reikšmingas žingsnis siekiant sumažinti šilumos kainą gyventojams. Biokuro bei kito alternatyvaus kuro naudojimas šilumai gaminti, o taip pat, naujo konkurencingo šilumos gamintojo atsiradimas sustiprintų konkurenciją šilumos gamybos rinkoje ir, tuo pačiu, sukurtų prielaidas šilumos kainai mažėti, taip pat ir energetinei priklausomybei nuo vieno kuro tiekėjo mažinti.

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB Generalinis direktorius Vytas Petružis paminėjo, kad jo vadovaujama įmonė deda aktyvias pastangas, kad plėtojamoje ekonominėje zonoje kurtusi vidutinių ir aukštų technologijų įmonės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios logistikos įmonės. Įmonės direktorius neabejoja, kad energijos poreikis, ypač pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, augs, todėl laisvosios ekonominės zonos klientai turi turėti visas galimybes naudotis stabiliu ir patikimu energijos tiekimu. Direktorius laisvajai ekonominei zonai kelią ambicingus planus tapti pirmuoju aplinką tausojančiu ir efektyviai energiją naudojančių įmonių parku ir pabrėžė, kad pasirašytas protokolas padės įgyvendinti šiuos planus.

AB „Kauno energija” Generalinis direktorius Rimantas Bakas sakė, kad įmonė turi sukauptą didelę energetikos projektų vystymo patirtį ir tikslą plėsti savo teikiamų paslaugų apimtį. Todėl, atsižvelgiant į Kauno LEZ koncepciją, siekia pasiūlyti bendrovėms, ketinančioms kurti savo verslą Kauno LEZ, įvairiapusę ir finansiškai patrauklią energijos tiekimo infrastruktūrą. Bendrovė nuolatos domisi inovatyviomis technologijomis, verslo plėtra ir veiklos efektyvinimu, todėl šis ketinimų protokolo pasirašymas atveria papildomas galimybes naujoms investicijoms, siekiant sumažinti Kauno gyventojams parduodamos šilumos sąskaitas.

UAB „COWI Lietuva” turi patirtį teikiant konsultacines paslaugas, susijusias su atsinaujinančių energijos projektų vystymu. Įmonės Aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktorius Martynas Nagevičius sakė, kad įmonė išanalizuos visas galimybes Kauno LEZ esantiems klientams tiekti šildymą, vėsinimą ir elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, atsižvelgiant į įvairias technologines alternatyvas. Taip pat ji palygins pasirinktą koncepciją su alternatyviu sprendimu, paremtu įprastiniais būdais gaminama energija, kuris reikalautų mažiausių investicijų.

Ketinimų protokole užfiksuotus susitarimus numatoma pradėti vykdyti 2010 m. rudenį.

AB „Kauno energija” informacija

Varšuvos regiono Automobilistų klubas minėdamas Žalgirio mūšio 600-ąsias metines bei automobilistų klubo 100-asias metines suorganizavo senovinių automobilių reidą Vytauto Didžiojo kariuomenės keliu. Reidas vyks liepos 29 – rugpjūčio 1 dienomis maršrutu: Zakroczym-Vievis-Kaunas-Trakai-Vilnius-Merkinė-Druskininkai-Korczew-Novy Dwor Mazowiecki- Zakroczym.

Delegaciją iš Lenkijos pasitiko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas bei jo pavaduotojai Algimantas Kurlavičius ir Loreta Kekienė.

„Sveikinu tokią gausią delegaciją iš Lenkijos atvykusią į mūsų žaliąjį miestą Kauną. Jūsų žygis automobiliais siekia atkartoti Vytauto Didžiojo kariuomenės kelią į Žalgirio mūšį, pagerbiant mūsų tautų iškovotą pergalę. Noriu taip pat pasveikinti jus su klubo 100 gimtadieniu ir palinkėti, kad ateityje mūsų partnerystė būtų tokia stipri kaip Jogailos ir Vytauto“, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Į šį renginį kartu su visu automobilių karavanu atvyko Zakroczymio miesto (Lenkija) meras Henryk Ruszczyk, mero pavaduotojas Jan Misiun, Tarybos pirmininkas Cyryl Radzikowski ir ponia Ewa Bartnicka, automobilių klubo viceprezidentė.

Zakroczymio miesto meras Henryk Ruszczyk nuoširdžiai padėjo mieto valdžiai už tokį šiltą priėmimą Kaune. „Tikiuosi, kad automobilistų klubo vizitas bus ne paskutinis mieste ir kitą kartą kauniečiai išvys daugiau senovinių automobilių, o mūsų miestų bendradarbiavimas tik stiprės“.

Prieš metus pasirašytoje savivaldybės ir areną statančios bendrovės „Vėtrūna“ sutartyje numatyta, kad po metų statybų kaina bus indeksuojama atsižvelgiant į Statistikos departamento nustatytą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį.

Statistikos departamentas pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad 2009 metų rugsėjo mėnesio statybos sąnaudų kaina, palyginti su 2008 metų rugsėju, sumažėjo 13,2 procento.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo, todėl susitarta, kad iki tol, kol teismo (Arbitražo) sprendimu ar šalių sutarimu nebus nustatyta kitaip, sutartyje nustatyta likusių neatliktų darbų kaina turi būti sumažinta Statistikos departamento nustatytu dydžiu – 13,2 proc. Sutartyje nurodyta likusių neatliktų darbų kaina po indeksavimo sumažėja 14,407 mln. litų.

Vakar oficialiai paskelbta, kad Arbitražo teismas palaikė Kauno miesto savivaldybės išsakytus argumentus dėl indeksavimo. Todėl Žalgirio arenos kaina bus mažesnė.

Bendra arenos statybų sutarties kaina po indeksavimo bus 156,243 mln. litų, iš jų PVM – 26,667 mln. litų.

“Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą “Maudyklų vandens kokybės 2009-2011 metų programą”, buvo stebėta 91,4 proc. šios programos priede pateiktų maudyklų. Liepos mėnesį higienos normos reikalavimų neatitiko 10 proc. šių maudyklų. Dažniausiai tarša buvo nustatoma upėse ir tvenkiniuose, o švariausi maudyklų vandenys buvo pajūryje, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse esančiose maudyklose.”, – tyrimų rezultatus komentavo Higienos instituto Aplinkos poveikio sveikatai tyrimų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražvydė Norkienė.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles, jų privalomos vertės atitinkamai yra 100 ir 1000 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės” maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, vanduo turi būti tiriamas reguliariai, kas dvi savaites. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą ir sekantis mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

“Įvertinę liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, kuriuos Higienos institutui pateikė laboratorijos, norime atkreipti dėmesį, kad vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų: liepos 1 d. Minijos upėje ties Gargždais, nes buvo nustatytas 1,3 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, liepos 7 d. Kaišiadorių raj. Ščebnicos ežere viršijo 1,6 karto, Kražių seniūnijoje karklėnų ežere – 1 karto, Šiaulių mieste Rėkyvos ežere – 1,1 karto, Švenčionių raj. Žeimenoje ties Pabrade – 1,6 karto, liepos 9 d. Pakruojo raj. Žeimelio tvenkinyje – 1,4 karto, Petrašiūnų karjere – 1,2 karto, liepos 10 d. Raseinių raj. Dubysos upėje Dainų slėnyje ties Ariogala – 1, 7 karto, liepos 15 d. Vilniuje Neryje Valakupių I paplūdimyje – 1,5 karto, Minijoje ties Priekule – 2,5 karto, liepos 21 d. Visagino ežere – 1,3 karto, liepos 22 d. Lazdijų raj. Metelio ežere – 1,1 karto, liepos 23 d. Minijoje ties Priekule – 2 kartus, liepos 26 d. Kelmės raj. Gauštvinio ežere – 1,7 karto, Kauno mieste Lampėdžių karjere – 1,3 karto, Nemune ties Panemunės senuoju paplūdimiu – 1,4 karto ir žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius – 1,1 karto.”, – kalbėjo G. Norkienė.

Paėmus mėginius pakartotiniams tyrimams, maudyklų vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus: liepos 10 d. Rėkyvos ežere, liepos 13 d. – Ščebnicos ežere, liepos 14 d. – Pertašiūnų karjere, Žeimelio tvenkinyje, liepos 15 d. – Minijoje ties Gargždais, Karklėnų ežere, liepos 22 d. – Dubysos upėje Dainų slėnyje, liepos 23 d. – Vilniuje Valakupių I paplūdimyje.

Taip pat buvo nustatytas didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens poilsio zonose Kauno raj. Dubysos upėje ties Partikių kaimu (liepos 9d.), Raseinių raj. Dubysos upėje ties Daugokų km. (liepos 10, 14, 22 d.) Šakių raj. Lukšių miestelyje esančiame tvenkinyje (liepos 7, 13 d.), Šiaulių mieste Talšos ežere prie Salduvės parko (liepos 7, 10 d.), Ventos upėje Kuršėnų miestelio ribose (liepos 9, 23 d.), Babrungo upėje Plungėje (liepos 12 d.), Kaušėnų km. prie kolektyvinių sodų (liepos 12 d.), Kretingos raj. Salantos upės užtvankoje (liepos 19d.), Šiaulių raj. Šilų ir Raudėnų tvenkiniuose (liepos 23 d.), Nemune prie Jurbarko (liepos 14 d.), Vilniaus raj. Ilgučių ežere (liepos 15, 19 d.), Vilnojos ežere (liepos 26 d.).

Kaip ir birželio mėnesį, vandens kokybė liepą nebuvo tirta šiose maudyklose: Alytaus apskrities Druskininkų mieste Avirio ežere, Eglės sanatorijos, Kauno apskrities Prienų raj. Jiezno, Guosto ežeruose, Klaipėdos apskrities Palangos mieste Palangos karjere, Šilalės raj. Jūros upėje ties Didkiemiu, Balsių, Nevočių tvenkiniuose. Dėl vandens telkinių būklės gerinimo darbų vandens kokybė taip pat nebuvo tiriama Druskininkų mieste Vijūnėlės tvenkinyje, Šiaulių apskrities Kelmės raj. Kražantės užtvankoje ir Pakruojo raj. Laičių (Paežerių) tvenkinyje.

Mes vėl grįžtam į XIX – XX a. Lietuvą, kad galėtume kartu su jumis pasidalinti savo dainomis prie seno malūno.
Malūnas kaip vieta, kur prasideda duona – kasdieninis mūsų maistas, malūnas kaip dalis mitologijos, kur gyvena malūno dvasios – velniai muzikantai…
Atsinešk savo gerą energiją, galbūt muzikos instrumentą, dainas ir pasidalink su tais, kurie gros ir klausysis jaukioje miško užuovėjoje.
Jums (ir mums): geras garsas ir apšvietimas, vieta palapinei ir tinkamas maudynėms marių krantas, o jeigu vėjas ir žaibai nurimę bus, klausysis jūsų muzikos ir žvaigždėtas dangus!

Įėjimas į muziejų dalyviams ir vaikams nemokamai, tiems kas jau suaugo – 8 Lt. studentams, mokiniams ir pensininkams – 4 Lt.

„Sveikiname šią iniciatyvą, nes futbolo turnyrų niekada nebus per daug. Iš mėgėjiško futbolo atsiranda ir profesionalai, bet jei tai ir neįvyksta – tokie futbolo renginiai yra geras ir sveikas laisvo laiko praleidimo būdas“, − teigia LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.

Šeštadienį vyksiančiame „8×8“ futbolo turnyre dalyvaus 32 komandos, sudarytos iš įvairaus amžiaus futbolo mėgėjų – nuo pradedančio jaunimo iki veteranų. Savo įgūdžius aikštelėje demonstruos ir žinomas sporto žurnalistas Nerijus Kesminas.

Nugalėtojų laukia medaliai ir taurės, o pralaimėjusiųjų – paguodos prizai. Visos varžybos vyks Kauno futbolo akademijoje, teisėjaus 4 LFF teisėjai.

Asociacijos „Sportuojanti Lietuva“ direktorius Arūnas Samochinas tikisi, kad šis renginys taps tradiciniu. Tuo tarpu LFF vadovas viliasi, kad tokie turnyrai neapsiribos tik Laikinąja sostine.

„Tikiuosi, kad tokių turnyrų daugės ne tik Kaune, kur prie futbolo akademijos tam yra sukurtos puikios sąlygos, bet ir kituose miestuose, kuriuose pagal LFF dirbtinių dangų projektą atsiranda vis daugiau aikščių“, − sako L. Varanavičius.

Rekomenduojama šiose maudyklose nesimaudyti. Pakartotiniai tyrimai bus atlikti liepos 30 d. Rezultatai bus skelbiami Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje.

Kituose paplūdimiuose vandens tarša higieninių leidžiamų normų neviršijo.

Aukso medalį pelnė Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Vladimiras Oleinikovas (mokyt. Birutė Maciulevičienė), sidabro medalius – Vilniaus Gabijos gimnazijos dvyliktokas Vidmantas Bieliūnas (mokyt. Valda Žiedienė) bei Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas Dominykas Sedleckas (mokyt. Birutė Maciulevičienė). Bronzą iškovojo Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vienuoliktokas Emilis Bružas (mokyt. Rima Grabauskienė).

Vladimirui tai jau ne pirmasis medalis: praėjusiais metais analogiškame konkurse Anglijoje jis pelnė bronzą, šiais metais Baku, Azerbaidžane, vykusioje Mendelejevo chemijos olimpiadoje jis apdovanotas sidabru, o prieš dvejus metus Kipre vykusioje Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje iškovojo auksą.

Olimpiadoje Japonijoje varžėsi 68 valstybių atstovai. Lietuvos jaunieji chemikai negrįžta be apdovanojimų jau nuo 2002 m. Delegacijai šiemet vadovavo jau dešimtmetį sėkmingai gabiausius chemikus ruošiantis docentas dr. Rimantas Raudonis ir magistrantas Marius Jurgelėnas iš Vilniaus universiteto. Pasirengti padėjo rėmėjai.

Daugiau informacijos suteiks Paulius L. Tamošiūnas, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Olimpiadų skyriaus Neformaliojo ugdymo organizatorius, tel. 8 682 76595, el. p. paulius@olimpiados.lt

LR Švietimo ir mokslo ministerijos infomacija

Sportininkai atvyko su savo treneriais – buvusiu garsiu disko metiku Vaclovu Kidyku ir Kauno irklavimo mokyklos treneriu Algirdu-Kazimieru Areliu.

„Džiaugiuosi jūsų pasiekimais. Aukšti rezultatai – postūmis judėti į priekį. Kaunas visada garsėjo savo sportininkais. Miestas nuolatos stengiasi paremti savo sporto atstovus. Šiuo metu kaip tik svarstoma galimybė įsteigti stipendijas ne tik kultūros veikėjams, bet ir sportininkams, kurie garsina Kauno vardą. Manau, kad tai būtų dar viena paskata siekti laimėjimų“, – sveikindamas ir linkėdamas sportinės sėkmės sakė meras A. Kupčinskas.

Susitikime taip pat kalbėta apie būtinybę Kaune statyti naują lengvosios atletikos maniežą, kuriame galėtų treniruotis miesto sportininkai.

Sekmadienį specialioje spaudos konferencijoje N. Zanolinas turėtų paskelbti, kurioje arenoje bus surengtas 2011 metų Europos krepšinio čempionato finalas.

Tikimasi, kad Kaune vyks ketvirtfinaliai, pusfinaliai ir finalas. Tuomet antrojo etapo varžybos, kuriose dalyvauja 12 komandų, būtų surengtos Vilniuje.

„Paskutinį kartą Kaune buvau sausio mėnesį. Tuomet pamačiau tik arenos skeletą, dabar regiu visą kūną. Pažanga akivaizdi, neabejoju, kad arena bus pastatyta laiku. Ši arena labiausiai atitiks mūsų reikalavimus“, – sakė sporto rūmus apžiūrėjęs N. Zanolinas, su kuriuo kartu atvyko ir FIBA-Europe renginių vadovė Monika Puhner

Jis areną apžiūrėjo labai atidžiai, uždavė daug klausimų. FIBA – Europe generalinis sekretorius taip pat siūlė per Europos vyrų krepšinio čempionatą arenoje dar padidinti žiūrovų vietų skaičių, rodė, kurioje vietoje tai būtų galima padaryti.

„Man smagu, kad Kaunas ir miesto meras laikosi duoto žodžio ir padaro viską, kas prašoma. Mane džiugina statybos tempai. Tikiuosi, kad iki metų pabaigos statybos darbai bus baigti, o arenos aplinka bus sutvarkyta pavasarį“, – sakė FIBA – Europe generalinis sekretorius.

Kauno meras A. Kupčinskas informavo, kad jau kitą savaitę turėtų prasidėti derybos su areną statančia bendrovė „Vėtrūna“ dėl galutinio objekto užbaigimo termino. „Statybininkai prašo terminą, kuris buvo spalio mėnuo, nukelti 5 mėnesiams, tačiau mes su tuo negalime sutikti. Tarsimės, kad arenos statybos pabaiga būtų nekelta ne daugiau kaip tris mėnesius“, – teigė meras.

Miesto vadovas sakė, kad kitų metų pradžioje arenoje varžybos dar nevyks, tačiau tikimasi joje surengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato butų traukimo ceremoniją. „Neabejoju, kad viskas bus padaryta laiku, nes nebekyla jokių klausimų nei dėl arenos projekto, nei dėl finansavimo“, – teigė meras.

A. Kupčinskas pridūrė, kad išspręstas klausimas ir dėl arenos kėdžių. Iš pradžių buvo numatyta pirkti kėdes už 10,2 mln. litų. „Vėtrūna“ pasiūlė pirkti Kinijoje gamintas analogiškų charakteristikų kėdes, kurios kainuotų milijonu litų pigiau. „Tačiau dabar gautas raštas, kad bendrovė, siūliusi kėdes už 10,2 mln. litų, dabar jas parduos už 9 mln. litų. Todėl bus perkamos tos kėdės, kurios ir buvo numatytos pradžioje“, – paaiškino meras.

N. Zanolinas akcentavo, kad prieš kitų metų rugsėjį vyksiančias Europos pirmenybes arenoje būtina surengti aukšto lygio varžybas. „Eurobasket 2011“ direktorius Mindaugas Špokas teigė, kad planuojama prieš čempionatą Lietuvoje surengti keletą draugiškų rungtynių, kuriame dalyvautų būsimo Europos čempionato dalyvės. „Žinoma, kelios rungtynės vyktų Žalgirio arenoje, tai būtų gera galimybė ją išbandyti. Planuojama į Lietuvą pasikviesti ir JAV rinktinę, tačiau tam reikia nemažų pinigų “, – sakė M. Špokas.

,,Daugelis žmonių netikėjo, kad tokios akcijos policijos darbe yra įmanomos, Kauno rajono apylinkės inspektoriai vykdydami akciją galėjo tiesiogiai pabendrauti su gyventojais, išgirsti jų nusiskundimus, pagyrimus ir kitokią informaciją‘‘, – sakė D. Joneikis.

Surengtų akcijų metu gyventojai aktyviai žymėjo daiktus, o ypač dviračius. Šiai transporto priemonei išpopuliarėjus, padaugėjo ir jų grobimo atvejų, todėl Kauno rajono gyventojai stengiasi visais įmanomais būdais apsaugoti šią transporto priemonę. Policijos pareigūnai ėmėsi naujos iniciatyvos – žymėtus dviračius pradėjo fotografuoti ir kaupti nuotraukas kompiuterinėje laikmenoje. Šios priemonės padės aiškinti pažymėtų dviračių vagystes, nes įvykus nusikaltimui policijos pareigūnai turės pagrobtų daiktų nuotraukas.

Akcijų metu buvo pasitelkti ir jaunieji policijos rėmėjai, kurie aktyviai vykdė gyventojų apklausas apie apylinkės inspektorių, bendrą policijos ir visuomenės veiklą, saugią aplinką. Apklausta per 200 gyventojų. Akcijoje jau pažymėti 177 daiktai, iš jų net 73 dviračiai. Aktyviausiai žmonės šią transporto priemonę žymėjo Ringauduose – apie 40 dviračių. Po Ringauduose aktyvios akcijos „Sveikas, kaimyne“ kartu su Ringaudų bendruomenės centru buvo suformuotos 12 saugios kaimynystės grupių, į saugios kaimynystės veiklą įsitraukė apie 150 gyventojų. Renginio metu buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartis su saugios kaimynystės grupių koordinatoriais. Bendruomenės nariai padėkojo pareigūnams už pirmą tokią akciją Kauno rajone ir išreiškė pageidavimą, kad kuo daugiau tokių akcijų būtų ir ateityje.

Artimiausia akcija vyks rytoj, Liepos 30 dieną, Ežerėlyje prie bendruomenės centro nuo 15.00 val. 19.00 val.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Važiavimas dviračiu – tai viena geriausių priemonių, skatinančių širdies ir kraujagyslių veiklą, padedančių reguliuoti antsvorį, gerina nuotaiką. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus duomenimis Kauno mieste iš viso yra 45 km dviračių takų trasa. Kiekvienais metais Kauno miesto savivaldybė dviračių takų plėtrai Kauno mieste skiria vis daugiau lėšų, taigi pasivažinėti dviračiu ar riedučiais tikrai yra kur.

Taigi, jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu – puiku! Juk tai – ir vaikams, ir suaugusiems tinkama fizinio aktyvumo priemonė. Pradedantiesiems Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Satkevičiūtė siūlo nepamiršti, kad:
• reikia pasirinkti, ūgį atitinkantį dviratį. Per mažu dviračiu važiuojantis žmogus greičiau pavargsta, nes per daug įsitempia raumenys;
• svarbu nepulti iš karto važiuoti didelių atstumų (ypač, jei iki šiol buvote fiziškai neaktyvus). Važiavimo dviračiu laiką reikėtų didinti palaipsniui;
• važiuodami ilgesnį atstumą neskubėkite. Jeigu pavargote sumažinkite važiavimo tempą arba sustokite ir pailsėkite;
• smagiau pradėti važinėtis dviračiais kartu su draugais ar šeimos nariais. Taip Jūs vieni kitus paskatinsite būti fiziškai aktyviais bei patirsite daug malonių akimirkų;
• dviračiu galima važinėti bet kokiu oru, netgi žiemą! Svarbiausia – tinkama apranga.

Pasirinkus keliavimo būdą dviračiu Jūs atrasite ir daugiau privalumų. Visų pirma, tai puiki bendravimo ir aktyvaus laisvalaikio leidimo priemonė. Įvairūs pasivažinėjimai gamtoje su draugais ar šeima suteiks daug malonių ir nepakartojamų akimirkų, padės atsikvėpti po darbo dienos, pailsėti nuo protinio darbo. Keliavimas dviračiais po Lietuvą – geriausias būdas pažinti savo krašto gamtą, kultūrą ir žmones. Keliaujant dviračiu galima patirti daug daugiau, negu važiuojant automobiliu, nes dviratininkas yra betarpiškai susijęs su gamta ir jaučia jos pokyčius.

Be to dviratis – sveika, ekologiška ir greita transporto priemonė. Įrodyta, kad judriame mieste nedidelius atstumus (5 – 8 km.) greičiausiai galima įveikti dviračiu.

Visgi J. Satkevičiūtė atkreipia dėmesį, jog važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), jei skauda stuburą juosmens ar kaklo srityje, nes minant ne visada atsipalaiduoja ir dalį darbo atlieka su statine įtampa.

Kad dviračiu važinėtis būtų saugu reikėtų nepamiršti elementarių saugumo reikalavimų:
• važiuojant miesto gatvėmis ir užmiesčio keliais laikytis Kelių eismo taisyklių;
• ant dviračio pritvirtinti skambutį ir atšvaitus;
• važiuoti su šalmu, ypač vaikams, kurių važiavimo dviračiu įgūdžiai dar nėra pakankamai geri. Labai svarbu, kad šalmas dengtų kaktą iki vidurio, taip pat kad šalmo dirželiai gerai priglustų ir sagtis visuomet būtų užsegta;
• turėti pirmosios medicinos pagalbos rinkinį.

Dviratininkams draudžiama:
• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis (išskyrus nuo važiuojamosios dalies atskirtus ir ženklais pažymėtus dviračių takus);
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Policijos pareigūnai, primena, kad už dviračio vairavimą esant neblaiviam LR ATPK131 straipsnio 6,7 dalyse numatytos baudos nuo 300 iki 700 lt. Dviračių vairuotojams pažeidusiems kelių eismo taisyklėse numatytus papildomus reikalavimus (LR ATPK 131 str. 5 d.) užtraukia baudą nuo 20 iki 40 lt.

J. Satkevičiūtė siūlo pasinaudoti ypatingai gera vasara ir išmėginti keliones dviračiu ne tik pramogai, bet ir vykti šia transporto priemone į darbą. Tai būtų visapusiškai naudinga tiek Jūsų sveikatai, tiek aplinkai.

Šventės Senamiestyje metu Jus sutiks ir nustebins dvi gėlių fėjos – aktorė Vaida Kalkauskaitė ir šokėja Ernesta Balčiūnaitė. Jos padės susipažinti su švente, kvies vaikučius bei jų tėvelius šokti, piešti bei žaisti įvairius žaidimus.

Priešais restoraną – alaus daryklą „Avilys”, restoraną „Senieji rūsiai” ir vyninę „Buon Giorno” lauko terasoje gros:

Liepos 30 d. ( penktadienis ) 18val.- 23val

Saksofonistas Aleksandras Kožernikoff ir klavišininkas Rolandas Dzedulionis. Programoje – gražiausios pasaulios melodijos, įvairūs pasaulio ritmai, klasikinis džiazas.

Liepos 31 d. ( šeštadienis ) 18val. – 23val.

Džiazo atlikėjas Kęstutis Paulaitis. Programoje – populiariausi džiazo ir klasikos kūriniai.

Visą šventę kiekviena kavinė, parduotuvė, kepyklėlė stebins Jus įvairiomis staigmenomis:

1. „Raštinės reikmenų” parduotuvė kvies vaikučius piešti gėles.
2. „Siūlų krautuvėlė” mokys megzti gėlytes.
3. „Rūta žalioji” aus juosteles, demonstruos rankinį verpimą senoviniu rateliu.
4. Studija „Snobė” gėlėmis puoš progines sukneles.
5. Gėlių salonas „Fiorita” pristatys gėlių kompoziciją.
6. „Gintarinis suvenyras” supažindins su gėlių motyvais juvelyrikoje. Šventės proga
bus taikomos specialios nuolaidos.
7. UAB „Kalvina” surengs gėlių parodėlę.
8. „VG studija” eksponuos interjero detales, tapybą ant šilko, vyks parodomasis
tapymas.
9. Taverna „Buon Giorno” skelbs ketureilių konkursą gėlių tematika. Užsukusių į taverną lauks siurprizai.
10. Restoranas „Senieji rūsiai” stebins valgomų gėlių patiekalais.
11. Floristai pristatys savo kompozicijas.
12. Kirpyklos ir grožio salonai kurs šukuosenas su gėlėmis ir puoš veidus gėlių
motyvais.
13. Parduotuvė dailininkams pristatys tapyba ant molbertų.
14. Lino, medžio ir suvenyrų parduotuvėse (Vilniaus g. 32) visiems gaminiams gėlių tematika bus taikoma 15 proc. nuolaida.
15. Gintaro galerijoje (Vilniaus g. 14) bus eksponuojama Adamo Wyspianskio
„Studio Rox” titano-aukso-sidabro papuošalų kolekcija „Lelija”.

N. Lanolinas į mūsų šalį atvyks šiandien vakare, o rytoj apsilankys Klaipėdoje, Kaune, Birštone, Prienuose, Alytuje ir Vilniuje.

Kaune lankysis „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas, renginių vadovė Monika Puhner, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis, „Eurobasket 2011“ direktorius Mindaugas Špokas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. 11.30 val. jie kartu su miesto meru Andriumi Kupčinsku apžiūrės statomą Žalgirio areną.

Liepos 30-ąją „FIBA Europe“ generalinis sekretorius sostinėje stebės „Omnitel“ Europos vaikinų jaunių čempionato kovas.

Liepos 31-ąją į Lietuva atskris prieš keletą mėnesių „FIBA Europe“ prezidentu išrinktas islandas Olafuras Rafnssonas. Kartu su Naru Lanolinu susitiks su Panevėžio miesto savivaldybės atstovais, vėliau vyks į Šiaulius, kur taip pat susitiks su savivaldybės vadovais bei stebės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolines rungtynes su Suomijos nacionaline komanda.

„Europos jaunių čempionatas – prestižinis krepšinio renginys, „FIBA Europe“ jam skiria ypatingą dėmesį. Tuo pačiu tai puiki galimybė „FIBA Europe“ vadovams dar kartą atvykti į Lietuvą ir įvertinti mūsų atliekamus darbus. Lietuvos krepšinio federacijos ir „FIBA Europe“ santykiai yra puikūs, neabejoju, kad per šį vizitą svečiai dar kartą įsitikins lietuvių meile krepšiniui. Taip pat, be abejo, tikimės, kad „FIBA Europe“ vadovai teigiamai įvertins mūsų pažangą rengiantis 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Parengta remiantis Lietuvos krepšinio federacijos ir Kaunas.lt informacija

Kauno miesto savivaldybė iš dalies finansavo šio ansamblio dalyvavimą konkurse, skyrė 17 tūkst. litų. Likusią sumą apmokėjo kolektyvo dalyvių tėvai.

Čempionate dalyvavo apie 80 kolektyvų. Kolektyvai varžėsi šiose kategorijose: folkloro dainos, folkloro šokiai, folkloro ansambliai, senos miesto dainos, pučiamųjų orkestrai ir folkloro orkestrai, populiarios ir estradinės dainos.

Kunigas Renatas Abeni prieš septynerius metus atvyko iš Brescia (Italija) miesto. Kunigui prieš tai teko pabendrauti su vaikais iš Kauno. Jis taip susižavėjo mažaisiais kauniečiais, kad pasiprašė savo vyskupo leisti jam vykti į Lietuvą. Taip kunigas atsidūrė Kaune. Čia jis dirbo su vaikais, jaunimu, seneliais, šeimomis, turinčiomis problemų. Jo dėka daugelis vaikų namų auklėtinių vasaros atostogų metu išvykdavo paviešėti į italų šeimas.

„Jūsų dvasinė veikla Kauno Seminarijoje ir jūsų moraliniai bei socialiniai įsipareigojimai mūsų bendruomenei mums visiems tapo aukšto lygio sektinu pavyzdžiu”, – dėkojo kunigui mero pavaduotojas.

„Džiaugiamės, kad kunigas Abeni buvo tarp mūsų. Jis vaikus ne tik ruošdavo pirmajai komunijai, bet ir skaitydavo jiems pasakas, organizuodavo pačią įvairiausią veiklą. Vaikai pramoko italų kalbos, o tai – didžiulis turtas”, – apie kunigą kalbėjo Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktorė Elena Trijonienė.

„Malonu buvo dirbti Lietuvoje, pažinti daug įvairių žmonių, pasidalinti patirtimi. Labai tikiuosi, kad netrukus ir čia veiks tokie vaikų, jaunimo dienos centrai kaip Italijoje, kuriuose renkasi tikintieji ir pasauliečiai, jaunimas, šeimos, kur visi kartu sportuoja, žaidžia, meldžiasi”, – sakė penktadienį iš Kauno išvyksiantis kunigas R. Abeni.

“Kalbant apie lietuvius, nėra ir negali būti “jūs” ir “mes” – mes visi esame Lietuvos žmonės. Kur bebūtume įleidę šaknis ar įsikūrę, esame viena Lietuva”, – sakė šalies vadovė akcentuodama, kad pagrindinis Pasaulio lietuvių bendruomenės – lietuvių tautinių ir kultūrinių vertybių puoselėtojos – tikslas yra vienyti visus lietuvius, išvykusius iš Lietuvos.

Susitikime aptarta, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius bei paskatinti naudotis pasaulio lietuvių intelektiniu, kultūriniu ir moksliniu potencialu.

Taip pat buvo pasikeista nuomonėmis apie problemas, susijusias su Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymu.

Primename, jog 2006 metų pasaulio vyrų krepšinio čempionatą, vykusį Japonijoje, laimėjo Ispanijos rinktinė, finale rezultatu 70:47 sutriuškinusi Graikiją. Kovoje dėl trečiosios vietos Jungtinės Amerikos Valstijos rezultatu 96:81 nugalėjo Argentiną.

Belaukiant šių metų pasaulio vyrų krepšinio čempionato, visas Lietuvos krepšinio rinktinės draugiškas varžybas bus galima stebėti tiesiogiai per TV3. Iš viso bus rodoma 10 rungtynių, o visą kontrolinių rungtynių tvarkaraštį rasite žemiau. Po įvykusių rungtynių apačioje galėsite rasti ir jų rezultatus. Kadangi dar neaiškūs visų draugiškų rungtynių užsienyje transliavimo laikai, todėl informacija bus tikslinama ir iškart atnaujinama.

Prasidėjus kovoms, kurios lems, kuri rinktinė taps pasaulio krepšinio čempione, rungtynes galėsite stebėti per du Viasat grupės televizijos kanalus: TV3 ir TV6. TV3 tiesiogiai transliuos visas Lietuvos krepšinio rinktinės dvikovas bei rodys kelių kitų rungtynių vaizdo įrašus. Tuo tarpu TV6 sirgaliams dovanos beveik 30 tiesioginių transliacijų bei Lietuvos krepšinio rinktinės ir kelių kitų komandų dvikovų vaizdo įrašus. Iš viso bus parodyta nemaža dalis grupės varžybų bei visos atkrentamosios dvikovos.

Žemiau pateikiame visų 80 pasaulio vyrų krepšinio čempionato rungtynių tvarkaraštį (rungtynių laikas, grupė, varžybos, (televizija, kuri transliuos rungtynes)). Prie rungtynių, kurias rodys TV3 ir TV6 rasite skliaustelius, kuriuose bus nurodytas televizijos kanalas, transliuosiantis rungtynes. Jeigu skliausteliuose prie televizijos kanalo yra užrašas: vaizdo įrašas, tuomet rungtynių transliacijos laikas nesutampa su tvarkaraštyje nurodytu varžybų laiku. Vaizdo įrašo transliacijos laikas gali keistis, tačiau yra numatyta, jog TV3 vaizdo įrašus rodys rungtynių dienos vakare (23-24 val.), o Viasat Sport Baltic – apie 24 val. rungtynių dieną arba kitą dieną nuo 11 iki 15 val.

Po grupės varžybų TV3 tiesiogiai rodys visas Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes, todėl atkrentamųjų varžybų tvarkaraštis po grupės varžybų bus koreguojamas. Dėl visų televizijos kanalų ar čempionato organizatorių pakeitimų transliacijų tvarkaraštis gali keistis, tačiau jį nuolat atnaujinsime, kad galėtumėte matyti teisingą tvarkaraštį.

DRAUGIŠKOS LIETUVOS RINKTINĖS VARŽYBOS

Liepos 31 d. (šeštadienis)

21.00 val. Šiauliuose, Lietuva – Suomija (TV3)

Rugpjūčio 2 d. (pirmadienis)

19.10 val. Panevėžyje, Lietuva – Čekija (TV3)

Rugpjūčio 6 d. (penktadienis)

21.30 val. Ispanijoje, Lietuva – Slovėnija (TV3)

Rugpjūčio 7 d. (šeštadienis)

21.00 val. Ispanijoje, Lietuva – Ispanija (TV3)

Rugpjūčio 13 d. (penktadienis)

21.00 val. Vokietijoje, Lietuva – Turkija (TV3)

Rugpjūčio 14 d. (šeštadienis)

19.00 val. Vokietijoje, Lietuva – Kroatija (TV3)

Rugpjūčio 15 d. (sekmadienis)

17.30 val. Vokietijoje, Lietuva - Vokietija (TV3)

Rugpjūčio 20 d. (penktadienis)

21.30 val. Ispanijoje, Lietuva – Ispanija (TV3)

Rugpjūčio 21 d. (šeštadienis)

22.00 val. Ispanijoje, Lietuva – JAV (TV3)

Rugpjūčio 24 d. (antradienis)

19.10 val. Kaune, Lietuva – Iranas (TV3)

PASAULIO VYRŲ KREPŠINIO ČEMPIONATAS TURKIJOJE

Rugpjūčio 28 d. (šeštadienis)

16.00 val. C grupė, Graikija – Kinija (vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

16.00 val. D grupė, Naujoji Zelandija – Lietuva (TV3; vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

16.30 val. A grupė, Australija – Jordanija

16.30 val. B grupė, Tunisas – Slovėnija

18.30 val. C grupė, Rusija – Puerto Rikas

18.30 val. D grupė, Kanada – Libanas

19.00 val. A grupė, Angola – Serbija

19.00 val. B grupė, JAV – Kroatija (Viasat Sport Baltic)

21.00 val. C grupė, Dramblio Kaulo Krantas – Turkija

21.00 val. D grupė, Prancūzija – Ispanija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

21.30 val. A grupė, Vokietija – Argentina

21.30 val. B grupė, Iranas – Brazilija

Rugpjūčio 29 d. (sekmadienis)

16.00 val. C grupė, Kinija – Dramblio Kaulo Krantas

16.00 val. D grupė, Lietuva – Kanada (Tv3; vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

16.30 val. A grupė, Jordanija – Angola

16.30 val. B grupė, Slovėnija – JAV

18.30 val. C grupė, Puerto Rikas – Graikija

18.30 val. D grupė, Libanas – Prancūzija

19.00 val. A grupė, Serbija – Vokietija (Viasat Sport Baltic)

19.00 val. B grupė, Kroatija – Iranas

21.00 val. C grupė, Turkija – Rusija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

21.00 val. D grupė, Ispanija – Naujoji Zelandija

21.30 val. A grupė, Argentina – Australija

21.30 val. B grupė, Brazilija – Tunisas

Rugpjūčio 30 d. (pirmadienis)

16.30 val. A grupė, Jordanija – Serbija

16.30 val. B grupė, Slovėnija – Kroatija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

19.00 val. B grupė, Tunisas – Iranas

19.00 val. A grupė, Australija – Vokietija (Viasat Sport Baltic)

21.30 val. B grupė, JAV – Brazilija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

21.30 val. A grupė, Angola – Argentina

Rugpjūčio 31 d. (antradienis)

16.00 val. C grupė, Rusija – Dramblio Kaulo Krantas (Viasat Sport Baltic)

16.00 val. D grupė, Naujoji Zelandija – Libanas

18.30 val. C grupė, Puerto Rikas – Kinija (Viasat Sport Baltic)

18.30 val. D grupė, Prancūzija – Kanada

21.00 val. C grupė, Graikija – Turkija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

21.00 val. D grupė, Ispanija – Lietuva (Tv3; vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

Rugsėjo 1 d. (trečiadienis)

16.00 val. C grupė, Kinija – Rusija (Viasat Sport Baltic)

16.00 val. D grupė, Kanada -Naujoji Zelandija

16.30 val. A grupė, Serbija – Australija (vaizdo įrašas per TV3)

16.30 val. B grupė, Kroatija – Tunisas

18.30 val. C grupė, Dramblio Kaulo Krantas – Graikija

18.30 val. D grupė, Libanas – Ispanija

19.00 val. A grupė, Vokietija – Angola

19.00 val. B grupė, Iranas – JAV

21.00 val. C grupė, Turkija – Puerto Rikas

21.00 val. D grupė, Lietuva – Prancūzija (TV3)

21.30 val. A grupė, Argentina – Jordanija

21.30 val. B grupė, Brazilija – Slovėnija

Rugsėjo 2 d. (ketvirtadienis)

16.00 val. C grupė, Puerto Rikas – Dramblio Kaulo Krantas

16.00 val. D grupė, Ispanija – Kanada (Viasat Sport Baltic)

16.30 val. A grupė, Angola – Australija

16.30 val. B grupė, JAV – Tunisas

18.30 val. C grupė, Graikija – Rusija (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

18.30 val. D grupė, Libanas – Lietuva (TV3)

19.00 val. A grupė, Argentina – Serbija

19.00 val. B grupė, Slovėnija – Iranas

21.00 val. C grupė, Turkija – Kinija (Viasat Sport Baltic)

21.00 val. D grupė, Naujoji Zelandija – Prancūzija

21.30 val. A grupė, Jordanija -Vokietija

21.30 val. B grupė, Brazilija – Kroatija

Rugsėjo 4 d. (šeštadienis)

1 Aštuntfinalis (A1 – B4), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

2 Aštuntfinalis (D2 – C3), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Rugsėjo 5 d. (sekmadienis)

3 Aštuntfinalis (C1 – D4), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3<)

4 Aštuntfinalis (B2 – A3), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Rugsėjo 6 d. (pirmadienis)

5 Aštuntfinalis (B1 – A4), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

6 Aštuntfinalis (C2 – D3), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Rugsėjo 7 d. (antradienis)

7 Aštuntfinalis (D1 – C4), (TV3)

8 Aštuntfinalis (A2 – B3), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Rugsėjo 8 d. (trečiadienis)

1 Ketvirtfinalis (1 aštuntfinalio nugalėtojas prieš 2 aštuntfinalio nugalėtoją), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

2 Ketvirtfinalis (3 aštuntfinalio nugalėtojas prieš 4 aštuntfinalio nugalėtoją), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Rugsėjo 9 d. (ketvirtadienis)

3 Ketvirtfinalis (5 aštuntfinalio nugalėtojas prieš 6 aštuntfinalio nugalėtoją), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

4 Ketvirtfinalis (7 aštuntfinalio nugalėtojas prieš 8 aštuntfinalio nugalėtoją), (TV3)

Rugsėjo 10 d. (penktadienis)

1 rungtynės dėl 5 – 8 vietų (1 ketvirtfinalio pralaimėtojas prieš 2 ketvirtfinalio pralaimėtoją) (Viasat Sport Baltic)

2 rungtynės dėl 5 – 8 vietų (3 ketvirtfinalio pralaimėtojas prieš 4 ketvirtfinalio pralaimėtoją) (Viasat Sport Baltic)

Rugsėjo 11 d. (penktadienis)

Rungtynės dėl 7 vietos (1 rungtynių dėl 5 – 8 vietų pralaimėtojas prieš 2 rungtynių dėl 5 – 8 vietų pralaimėtoją) (vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

1 Pusfinalis (1 ir 2 ketvirtfinalių nugalėtojai), (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

2 Pusfinalis (3 ir 4 ketvirtfinalių nugalėtojai), (TV3)

Rugsėjo 12 d. (sekmadienis)

Rungtynės dėl 5 vietos (1 rungtynių dėl 5 – 8 vietų nugalėtojas prieš 2 rungtynių dėl 5 – 8 vietų nugalėtoją) (vaizdo įrašas per Viasat Sport Baltic)

Rungtynės dėl 3 vietos (1 ir 2 pusfinalių pralaimėtojai) (Viasat Sport Baltic; vaizdo įrašas per TV3)

Finalas (1 ir 2 pusfinalių nugalėtojai) (TV3)

REZULTATAI IR TURNYRINĖS LENTELĖS

Draugiškos Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynės

Lietuva – Suomija ?:?

Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas Turkijoje

A grupė

Australija – Jordanija ?:?

Vieta, rinktinė, žaista rungtynių, laimėta rungtynių, pralaimėta rungtynių, įmesta taškų, praleista taškų, taškai

1. Angola 0  0  0  0  0  0

2. Argentina 0  0  0  0  0  0

3. Australija 0  0  0  0  0  0

4. Vokietija 0  0  0  0  0  0

5. Jordanija 0  0  0  0  0  0

6. Serbija 0  0  0  0  0  0

*********************************************************************************************************************

B grupė

Tunisas – Slovėnija ?:?

Vieta, rinktinė, žaista rungtynių, laimėta rungtynių, pralaimėta rungtynių, įmesta taškų, praleista taškų, taškai

1. Brazilija 0  0  0  0  0  0

2. Kroatija 0  0  0  0  0  0

3. Iranas 0  0  0  0  0  0

4. Tunisas 0  0  0  0  0  0

5. Slovėnija 0  0  0  0  0  0

6. JAV 0  0  0  0  0  0

*********************************************************************************************************************

C grupė

Graikija – Kinija ?:?

Vieta, rinktinė, žaista rungtynių, laimėta rungtynių, pralaimėta rungtynių, įmesta taškų, praleista taškų, taškai

1. Kinija 0  0  0  0  0  0

2. Dramblio Kaulo Krantas 0  0  0  0  0  0

3. Graikija 0  0  0  0  0  0

4. Rusija 0  0  0  0  0  0

5. Puerto Rikas 0  0  0  0  0  0

6. Turkija 0  0  0  0  0  0

*********************************************************************************************************************

D grupė

Naujoji Zelandija – Lietuva ?:?

Vieta, rinktinė, žaista rungtynių, laimėta rungtynių, pralaimėta rungtynių, įmesta taškų, praleista taškų, taškai

1. Kanada 0  0  0  0  0  0

2. Prancūzija 0  0  0  0  0  0

3. Libanas 0  0  0  0  0  0

4. Lietuva 0  0  0  0  0  0

5. Naujoji Zelandija 0  0  0  0  0  0

6. Ispanija 0  0  0  0  0  0

Organizuojant priėmimą į aukštąsias mokyklas neišvengta ir grubių klaidų: abiturientams netinkamai suteikta informacija dėl prašymų pateikimo formų, išsiųsti pranešimai su neteisinga informacija apie stojimo rezultatus, daugiau nei 10 val. neveikė elektroninė priėmimo sistema, pastebėtos kitos klaidos.

„Pirminiais duomenimis, iš daugiau kaip 35 tūkst. abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė 7332 stojančiųjų. Priežastis būtų galima tik spėlioti – džiugu, jeigu žmonės nusprendė rinktis profesines studijas, metus padirbėti ir galutinai nuspręsti su kokia specialybe nori sieti tolimesnę savo ateitį, vis tik labiau tikėtina, kad šie žmonės nusprendė rinktis studijas ne Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pastebėjome, jog šiemet padaugėjo ir stojančiųjų, kurie išlaikę egzaminus prastesniais balais nei tikėjosi nusprendė į aukštąsias mokyklas bandyti stoti kitais metais, perlaikius egzaminus“,- stojimo rezultatus komentuoja LSAS prezidentas Arūnas Mark. – „Nors populiariausi abiturientų pasirinkimai nekito – teisė, vadyba, ekonomika, verta atkreipti dėmesį, jog šiemet išaugo norinčių studijuoti mediciną skaičius“.

Bendrojo priėmimo metu stojantiesiems daug klausimų sukėlė ir nepakankamai aiški prašymų studijuoti pateikimo elektroninė forma – toks informacijos trūkumas galėjo įtakoti ir neįprastai didelį nebaigtų pildyti prašymų skaičių (15 proc.), nes dažnas į LSAS besikreipiantis abiturientas teigė jau užpildęs prašymo formą, tačiau aiškinantis jo veiksmus elektroninėje bazėje paaiškėdavo, jog prašymas studijuoti iki galo nebuvo pateiktas. Priėmimo sistema neveikė sklandžiai ir teikiant apeliacijas, bandant sužinoti stojimo rezultatus, daugelis asmenų gavo neteisingą informaciją apie stojimo rezultatus.

LSAS atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors šiemet prašymus studijuoti buvo galima nemokamai pildyti elektronine forma, tačiau kai kurios aukštosios mokyklos rado kitus būdus, kaip iš būsimų studentų papildomai susirinkti lėšų – sužinojus priėmimo rezultatus bei tvarkant įstojimo dokumentus kai kuriose aukštosiose mokyklose būsimi studentai privalėjo susimokėti „registracijos“ mokestį. Toks mokestis universitetuose siekė 120Lt, kolegijose – 50-120 lt., tačiau neaišku, kodėl taip ženkliai skyrėsi dokumentų tvarkymo mokesčiai skirtingose aukštosiose mokyklose.

LSAS pastebi, jog sutartis su aukštąja mokykla įstojusieji turi pasirašyti iki trečiadienio, o jau ketvirtadienį po pietų bus skelbiami antrojo turo priėmimo rezultatai, t.y. per nepilną parą aukštosios mokyklos turės nusiųsti priėmimą organizuojančiai institucijai sąrašus asmenų, kurie pasirašė su jais sutartis, suskaičiuoti laisvas valstybės finansuojamas vietas bei pateikti informaciją apie įstojusius per antrą stojimo etapą.

„Paskelbti stojimo rezultatai skatina pradėti kalbas, jog bendrojo priėmimo sistema turi būti keičiama, siekiant užtikrinti tai, jog kiekvienais metais nesikartotų panašios klaidos, o svarbiausia, kad dėl elektroninių sistemų klaidų nenukentėtų stojantieji. Baiminamės, jog neištaisius kilusių klaidų, antrojo priėmimo etapo metu stojančiųjų tarpe vėl gali kilti sumaištis, kuri turės įtakos abiturientų sprendimams.“ – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LSAS, išanalizavusi priėmimo rezultatus išvadas bei siūlymus pateiks atitinkamoms, priėmimą kuruojančioms, įstaigoms.

“Siekiant palaikyti Lietuviško kaimo gyvybiškumą negalima ignoruoti smulkiųjų ūkių. Todėl privalome diferencijuoti kaimo politiką, atkreipdami dėmesį ne tik į stambiuosius ūkius, bet ir į mažus ūkius kaip į labai svarbų elementą, leidžiantį kaimui išlikti gyvam”, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pažymėjo, jog kaimas turi išlikti orus ir sugebėti save išlaikyti, kurti darbo vietas, siekti, kad žmonės pasiliktų kaime ir neišvažiuotų gyventi į miestą ar į užsienį. O tam, pasak Prezidentės, labai svarbu bendruomeniškumas, pilietiškumas ir pasitikėjimo ryšio tarp žmonių sukūrimas. “Dargužių kaimas yra puikus bendruomeniškumo ir gerosios iniciatyvos pavyzdys, kai vienas ūkis aplink save sugeba suburti žmones ir visą kaimą sutelkia bendram darbui”, – kalbėjo valstybės vadovė.

Susitikimo dalyviai paminėjo, jog pradedantys ūkininkavimą jaunieji ūkininkai negali pasinaudoti parama, skirta ūkių įsikūrimui dėl reikalavimo turėti ne mažiau 12 hektarų žemės, nes dažniausiai pradedantys ūkininkai tiek žemės įsigyti negali dėl didelės žemės kainos, o bankai neteikia tam kreditų. Taip pat parama skiriama ūkininkams pagal Europos kaimo plėtros programą nenumato galimybės remti smulkiuosius ūkius.

Pasak šalies vadovės, būtina supaprastinti paramos teikimo pradedantiesiems ūkininkams reikalavimus, kad ši parama būtų prieinama ir jauniems bei iniciatyviems smulkiesiems ūkininkams.

Prezidentės teigimu, taip pat turėtų būti labiau skatinamas ūkių gaivinimas saugomose teritorijose, kur nyksta ūkininkavimas. Taip ne tik būtų suteikiama nauda kaimui, bet ir puoselėjama gamta, o tokios vietos taptų patraukliais traukos centrais lankytojams.

Valstybės vadovė taip pat apsilankė žilvičius ir šilauoges auginančioje uždarojoje akcinėje bendruomenėje “Jūsų sodui”

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskatino kaimo žmones nebijoti imtis iniciatyvos, ieškoti naujų galimybių ir idėjų, būti aktyviems ir išradingiems bei atrasti tą savo veiklos sritį, kuri yra paklausi ir skatina jų verslo plėtrą.

„Situacija sudėtinga, mieste daugėja apleistų pastatų, tačiau Savivaldybė neturi instrumentų šią padėtį pakeisti. Neprižiūrimų pastatų savininkai dabar gali būti įspėti, nubausti iki 500 litų bauda, tačiau teismai baudas dažniausiai panaikina. Esu kreipęsis į Aplinkos ministeriją, kad būtų nustatytos baudos padidintos iki 10 tūkstančių litų, panašiai kaip Latvijoje ar kitose ES valstybėse. Tikiuosi, kad ministerija pakartotinai įvertins šį siūlymą ir dėl jo apsispręs“, – sakė A. Kupčinskas.

Miestas dabar yra nepavydėtinoje situacijoje dėl kelių apleistų pastatų. Pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba uždraudė privatizuoti buvusią žydų ligoninę, nes ji yra Kultūros vertybių apsaugos zonoje. Apie tai informavo Valstybės turto fondas.

„Norėjome įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą buvusią Žydų ligoninę, tačiau paskutiniame Vyriausybės posėdyje to neleista padaryti. Ką mums daryti, jei pastato privatizuoti negalime, o lėšų jam sutvarkyti neturime? Neseniai kilo gaisras toje buvusioje ligoninėje, juk per kitą gaisrą pastato gali visai nelikti. Tokia situacija ir dėl pastato Miško gatvėje, kurį įtraukėme į privatizuojamų objektų sąrašą, bet Valstybės turto fondas neleidžia jo privatizuoti dėl tos pačios priežasties“, – pažymėjo Kauno meras.

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus specialistai yra užregistravę apie šimtą apleistų pastatų. Šią priežiūrą vykdo trys tarnautojai, o mieste yra 76 tūkst. pastatų. Turto skyriaus darbuotojai pastebi, kad dažnai jų darbas nueina perniek. Savininkai, kuriems paskiriamos baudos, skundžiasi teismui, o šie baudas panaikina. Savivaldybės darbuotojai prisimena tik du nesenus atvejus, kai pastatų savininkams teko sumokėti 200 ir 500 litų baudas. Tai atsitiko tik todėl, kad jie nesikreipė į teismą ir neskundė baudų.

Neprižiūrimų pastatų savininkams skiriamos baudos, jei vykdoma techninė priežiūra (daugiabučių ir negyvenamųjų pastatų atveju) arba jei pastatai yra avarinės būklės. Teismuose tenka įrodinėti, kad pastatai yra avarinės būklės, tačiau teisėjai dažniausiai patiki savininkų teiginiais, kad pastatai nekelia grėsmės.

Be to, bausti savininkų iš karto negalima. Juos reikia perspėti, duoti laiko susitvarkyti. Dažnai avarinės būklės namas aptveriamas tvora ir baudos savininkui jau nebegalima skirti.

Kauno miesto mero patarėjo pateikta informacija

„Sveikinu atvykusius iš skirtingų šalių ir miestų į Kauną. Tikiuosi, miestas paliks gerus įspūdžius ir paskatins sugrįžti atgal. Džiugu, kad jaunimas ieško naujų kontaktų, keičiasi patirtimi, sprendžiant opią mūsų valstybės problemą – jaunimo nedarbą“,– sakė R. Mikaitis.

Kauno miesto savivaldybės remiamas projektas vadinasi “Do not waste your time and take this chance“. Projekto organizatoriai, pasitelkdami jaunimo iniciatyvumą, nori sudaryti geresnes sąlygas įsidarbinti universitetus baigiantiems studentams, vykdydami seminarus ir mokymus, siekia ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, motyvaciją ir verslumą.

„Mokysime seminaro dalyvius integruotai taikyti įvairių disciplinų žinias, supažindinsime juos su konkrečių ekonominių ir darbo rinkos procesų veikimu, lyderystės ir komandinio darbo principais, veiklos planavimo metodų, problemų sprendimo įgūdžių. Sieksime ugdyti analitinį mąstymą, taip pat skatinsime aktyviai įsitraukti į darbo paieškas, sukuriant sąlygas būti veikliems, dirbantiems, tobulėjantiems, besimokantiems, nuolat įgyjantiems patirties,“– sakė projekto vadovas Jonas Ignatavičius.

Projektas įgyvendinamas kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir Kauno miesto savivaldybe.

Vienoje perspektyviausių biotechnologijos ir biofarmacijos mokslų sričių jėgas jungia Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno medicinos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai bei Vilniaus kolegija, Biotechnologijų, Biochemijos, Vilniaus universiteto Onkologijos institutai, taip pat Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Už projekto lėšas bus atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, sustiprinta tyrimų infrastruktūra. Tyrėjai, naudodami pažangius instrumentus, plės pažinimo erdves biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, biofizikos, žmogaus ir gyvūnų fiziologijos, organinės chemijos, polimerų chemijos ir kitose srityse. Studentai įgis žinių ir labai reikalingų praktinių įgūdžių moksliniams tyrimams ar darbui verslo įmonėse.

„Biotechnologijų srityje Lietuvos mokslininkai turi didelį įdirbį. Esame žinomi pasaulyje, yra susiformavę šios srities verslo segmentai ir kuriami nauji dariniai – mokslo, studijų ir verslo slėniai, – sakė projekto vadovas, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto prodekanas profesorius Osvaldas Rukšėnas. – Turime tikrai gabių, tarptautiniu lygiu pripažintų mokslininkų, į kurių darbą investuoti pinigai neabejotinai atsipirks ne tik dideliais laimėjimais biotechnologijose ir biofarmacijoje, bet ir turės įtakos šalies ekonomikos augimui“.

Medicinos mokslų nacionalinę kompleksinę programą įgyvendins Kauno medicinos universitetas ir partneriai: Kauno medicinos universiteto klinikos, Kauno technologijos universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universitetas. Ją realizuojant bus išplėtota medicinos mokslo ir studijų infrastruktūra, atnaujintos mokomosios ir mokslinės laboratorijos, įsigyta įranga kardiologijos, neuromokslų, virškinimo sistemos ligų, inovatyvių medicinos technologijų, genomikos (mokslo, tyrinėjančio visų organizmo ląstelėse esančių genų seką) ir kitų krypčių tyrimams.

„Mokslinių tyrimų rezultatai labai reikalingi teorijai ir praktikai, kuriant naujus ir tobulinat esamus diagnostinius bei gydymo metodus, siekiant efektyvesnio gydymo didžiausiose šalies medicinos įstaigose. Kartu su partneriais galėsime pasiekti proveržį medicinoje ir svariai prisidėti prie sveikos visuomenės ugdymo“, – sakė Kauno medicinos universiteto Plėtros skyriaus vadovė Laima Matulevičiūtė.

Nacionalinę kompleksinę programą darniosios chemijos srityje įgyvendina Kauno technologijos universitetas ir jo partneriai: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Bendromis jėgomis įstaigos stiprins mokslo ir studijų infrastruktūrą darniosios chemijos srityje, prisidės prie spartesnio chemijos sektoriaus vystymosi, aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo ir chemijos pramonės bendradarbiavimo.

Mokslo įstaigų partnerystė nacionalinės kompleksinės programos projektuose padės išvengti brangios įrangos dubliavimo ir leis panaudoti kiekvieno partnerio sukauptą patirtį bei metodus bendriems tyrimams darniosios chemijos, chemijos inžinerijos, medicinos, biotechnologijų ir kitose srityse. Tikimasi, kad geresnės darbo ir studijų sąlygos, daugiau galimybių moksliniams tyrimams paskatins sugrįžti užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus ir patrauks užsienio mokslininkų dėmesį. Tai sukurs palankias sąlygas mokslo laimėjimams, kurie būtų pritaikyti pramonėje kuriant naujus produktus, aukščiausias technologijas bei padės pritraukti užsienio investicijas.

Projektams įgyvendinti biotechnologijų ir biofarmacijos sričiai skirta 17,7 mln. Lt, medicinos sričiai – 11,2 mln. Lt, chemijos sričiai – 8,8 mln. Lt.

Daugiau informacijos: Rita Ulkienė, Švietimo ir mokslo ministerija, tel. (8 5) 219 0122.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

*Biudžeto išlaidos negali viršyti 30 proc. BVP. Biudžeto pajamoms viršijant 30 proc. BVP perteklines lėšas kaupti atskiruose valstybės rezervų fonduose.

*Įstatymu apriboti, jog Lietuvos valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.

*Taip pat, kaip neatskiriama šio pasiūlymo dalis, yra įstatymo išleidimas, kad esamų mokesčių didinimas arba naujų įvedinimas yra galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume.

Pastaroji ekonomikos krizė ir stiprus valstybės finansų supurtymas parodė, jog valstybei būtina ekonomikos pakilimo laikotarpiais ruoštis sunkmečio periodams kaupiant rezervus „juodai dienai“. Valstybės, kurios patyrė didelius ekonomikos nuosmukius, bet buvo sukaupusios rezervų, tokios kaip Rusija ar Estija, gana lengvai atlaikė iššūkį dėl stipriai mažėjusių biudžeto pajamų ir nebuvo priverstos drastiškai mažinti savo biudžeto išlaidų, taip dar labiau pagilindamos savo ekonomikų nuosmukius. Kitos valstybės, kurios turi aukščiausius kredito reitingus, pvz. JAV, Didžioji Britanija ar Airija galėjo sau leisti didžiulius, net iki 10 proc. BVP siekiančius biudžeto deficitus, mat sugebėjo pigiai, vos už 1-4 proc. palūkanas skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikijos, Latvijos, Serbijos, Rumunijos ar Vengrijos atvejis parodė, jog ne visada, norint pasiskolinti, atsiranda skolintojų ir tuomet jau reikia kreiptis pagalbos į TVF arba ES ir būti priklausomiems nuo jų sąlygų. Lietuva, tiesa, įrodė finansų rinkoms, kad gali suvaldyti sunkmetį, bet dėl santykinai didesnės šalies rizikos teko didžiąją dalį pinigų skolintis mokant 7-9 proc. palūkanas. Lietuvai, kuri nebuvo pasiruošusi krizei, toks brangus skolinimas tapo paskutinė galimybė išlikti savarankiškai. Tačiau ekonomikos vystosi ciklais ir tik laiko klausimas, kada vėl po pakilimo ateis nuosmukis, todėl iš anksto būtina galvoti, kaip neleisti išsipūsti valstybės biudžetui (ypač prieš rinkimus prisiimant nepamatuotus įsipareigojimus), kad vėliau nereiktų jo karpyti netinkamu laiku. Be to, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: Lietuvos skolos sudaro jau nebe 15 proc. nuo BVP (2008 m.), o artėja link 40 proc. šiemet.

Akademiniais tyrimais ir Europos Centrinio Banko studijomis įrodyta priklausomybė tarp valstybės išlaidų ir BVP augimo greičio, išreiškiama Rahn‘o kreive. Anot šios kreivės, didžiausias ekonomikos augimas pasiekiamas per biudžetą perskirsčius 15 – 30 proc. BVP. Taip yra dėl to, jog kiekvienas valstybės per mokesčius surinktas litas yra lėšos, kurių negavo verslas arba gyventojai, tad nuo tam tikro lygio, kuomet valstybė užtikrina visas pagrindines funkcijas, papildomos išlaidos yra naudojamos santykinai neefektyviai ir kuria vis mažėjančią pridėtinę vertę.

Pasiūlyme viršutinė Rahn‘o kreivės optimalaus intervalo riba pasrinkta dėl to, jog Lietuvai, neturint privačios sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, būtų neįmanoma turėti mažesnių išlaidų. 2008 m. Lietuvos biudžeto išlaidos nuo BVP sudarė 35 proc. (vien SODROS išlaidos 11 proc.BVP), 2009 m. santykis augo iki 43 proc. (SODRA 15 proc.) dėl ženkliai smukusio BVP.

Lietuvai, apribojus valstybės išlaidas nuo BVP iki 30 proc., galima būtų ilguoju laikotarpiu pasiekti optimalų ekonomikos augimo tempą. Be to, ekonomikos atsigavimo periodu, kai biudžeto pajamų augimas viršija nominalų BVP augimą, biudžeto pajamos viršytų 30 proc. BVP, kas leistų pradėti kaupti rezervus ekonomikos nuosmukio periodams. Ekonomikos nuosmukio periodais šie rezervai tarnautų kaip stabilizatorius, kadangi smunkant biudžeto pajamoms išlaidas galima būtų palaikyti tame pačiame lygyje švelninant nuosmukio efektą (priešingai nei teko daryti 2009-2010 m. Lietuvoje). Džiugu, kad apie rezervų kaupimą jau kalba ir finansų ministerija savo biudžeto reformos plane.

Savaime suprantama, biudžetui stipriai sumažėjus, sunku būtų dar toliau spaustis, tačiau šio įstatymo galiojimas tūrėtų pradėti galioti tik už dviejų metų, kad vyriausybė galėtų pasiruošti.

Visi žino, jog protingas kelias yra ne gydyti ligą, o prevenciškai nuo jos apsaugoti. O ypač, kai liga yra chroniška. Todėl būtina ne mažinti išsipūtusias valstybes išlaidas, bet jau pačioje pradžioje joms neleisti augti neproporcingai sukuriamam produktyvumui „lengvo gyvenimo“ (ekonomikos pakilimo) laikotarpiais.

Antra, būtina apriboti Lietuvos valstybės skolos augimą ateityje. Tam reikėtų naudojantis Mastrichto kriterijais nubrėžti ribą, jog valstybės biudžeto deficitas per metus negali būti didesnis nei 3 proc. BVP (nuo 2012 m.), o bendra valstybės skola ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Tai ne tik padės per kelis metus įsivesti eurą, bet ir bus išvengiama pietinių ES valstybių ligos, kuomet valstybės skola priartėja prie 100 proc. ir kai valstybės bankrotas tiesiog kvėpuoja į nugarą.

Kaip neatskiriama šio finansinio plano dalis yra mokesčiai. Kaip jau ne kartą rašėme čia ir čia, mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, todėl siekiant ilgalaikio šalies konkurencingumo išlaikymo reikia stengtis išvengti bet kokio jų didinimo, o koncentruotis į išlaidų efektyvumą (apie tai skaityti būsimus šios savaitės įrašus). Siekiant išvengti ateities vyriausybių piktnaudžiavimo šiuo klausimu, reikia apriboti ne tik mokesčių kiekį ir esamų mokesčių tarifus, bet ir sukurti tokią aplinką, kad politikai būtų priversti nukreipti visas pastangas tik į išlaidų efektyvų paskirstymą ir ekonomikos augimą (natūralų būdą, leidžiantį padidinti mokesčių pajamas, neuždedant papildomos naštos gyventojams ir verslui). Todėl siūlom labai drąsų būdą kaip tai įgyvendinti. Priimti įstatymą arba surengti referendumą dėl įstatymo priėmimo (kuris galėtų būti atšaukiamas irgi tik referendumo būdu), jog Lietuvoje nuo 2012 m. (kai ekonomika bus pilnai atsigavusi po nuosmukio) bet koks naujų mokesčių įvedimas arba esamų mokesčių tarifų didinimas galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume. Todėl ateityje ekonomikos ciklui vėl pasisukus žemyn, gyventojai turės labai aiškią pasirinkimo galimybę, kaip spręsti biudžeto problemas t.y. ar referendume pritarti mokesčių didinimui, ar susitaikyti su mažesnėmis valstybės išmokomis. Tuomet, tikėtina, nekils tiek pykčių, pasipriešinimo ir nesupratimo, kiek jo yra dabar. Be to, priėmusi tokį drąsų ir politinės valios reikalaujantį įstatymą, Lietuva vėl taptų pavyzdžiu Europai, kaip reikia ryžtingai imtis drąsių ir esminių permainų.

Įgyvendinus tokį finansinio stabilumo paketą būtu pasiekti šie tikslai:

*Lietuva dėl stabilios mokesčio aplinkos palengvintų vietinio verslo sąlygas ir pritrauktų naujų užsienio investicijų

*Būtų sukurtos sąlygos ilgalaikiam šalies konkurencingumui palaikyti

*Sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaštai dėl aiškaus valstybės būsimo kredito profilio

Tomas Krakauskas
Teigiamos naujienos Lietuvoje

Sportininkams prie Vytauto Didžiojo paminklo buvo surengtos iškilmingos sutiktuvės: širdžiai mielos pergalės garbei liejosi šampanas, krepšininkų krūtinės pasipuošė ąžuolo vaikinais.

Komandos pasveikinti susirinko nemažai miesto valdžios atstovų, Vytauto Didžiojo universiteto vadovybė, Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas, gausus būrys žurnalistų.

„VDU komanda ketvirtą sykį įveikia Europos universitetų rinktines, o tai yra didžiulis įvykis sporto pasaulyje. Tokių rezultatų nėra pasiekusi nė viena Lietuvos komanda”, – sakė Vladas Garastas.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas jauniesiems sportininkams užkabino ąžuolo vainikus, kurie simbolizuoja iškovotą pergalę, pasveikino dar kartą iškovojus Europos universitetų čempionato auksą.

VDU komanda Lenkijoje vykusiame dešimtajame Europos universitetų čempionate sekmadienį vakare ketvirtą kartą tapo Europos čempionais. Finale VDU krepšininkai rezultatu 94:84 įveikė Sankt Peterburgo A. S. Puškino (Rusija) universitetą ir vėl pasipuošė aukso medaliais.

Bronzos medalius čempionate iškovojo Bolonijos universiteto (Italija) studentai, nugalėję Lvovo „Politechnikos” krepšininkus.

Europos čempionais, vadovaujami trenerio Arūno Juknevičiaus ir komandos vadovo Vlado Juknevičiaus, tapo šie krepšininkai: G. Leonavičius, Š. Vasiliauskas, Ž. Janavičius, M. Valukonis, E. Ežerskis, T. Rakauskas, A. Milaknis, P. Butkevičius, J. Ramanauskas, V. Čepukaitis.

Į simbolinį geriausiųjų Europos čempionato krepšininkų penketuką pateko Ž. Janavičius ir G. Leonavičius.

VDU krepšininkai šį trofėjų yra iškovoję 2006, 2007 ir 2008 metais.

- Džiugai, remiantis tavo ekspertine nuomone, per paskutiniuosius šimtą metų labiau pakito technologijos ar visuomenė?

- Nuo pramoninės revoliucijos pradžios technologijos ir visuomenė yra neatsiejamos ir nuolat veikia viena kitą. Nors visi žmogaus produktai „su idėja“ veikia siauresnį ar platesnį visuomenės sluoksnį, technologijos yra ypatingos tuo, kad jų poveikis ne vien tenkina žmogaus poreikius, bet ir sukuria naujus. Naujų technologijų kūrimas yra nepigus dalykas, bet jų vis tiek atsiranda daugiau, nei visuomenė sugeba priimti. Žinoma, ne visos visuomenės yra vienodai atviros technologijoms.

- Neseniai bendrovė „Amazon“ pranešė, kad šioje internetinės prekybos sistemoje JAV elektroninių knygų pardavimai pirmą kartą pralenkė popierinių knygų pardavimus. Per pastaruosius tris mėnesius JAV parduotoms 100 paprastų knygų teko net 143 elektroninės knygos. Kas galėjo nulemti tokius pirkėjų elgsenos pokyčius?

- Skaitmeninė knyga visais atžvilgiais pranašesnė už popierinę. Ji nieko nesveria ir neužima vietos. Ji yra kartu visur, kur turi bet kokį mobilų prietaisą su ekranu. Ji paaiškina sudėtingesnius žodžius, ji įsimena skaitytą vietą, ji gali būti susieta su papildoma informacija internete, iliustruota ne tik piešiniais, bet ir animacija, „gyvomis“ diagramomis. O be to ji dažnai dar būna ir pigesnė.
Kaip minėjau – ne visi vienodai atviri progresui. Jungtinėse Valstijose skaitmeninė knyga tapo įprasta. Lietuvoje jų dar tenka ieškoti su žiburiu.

- Jau seniai internete galima rasti žaidimus, kino filmus, muziką, fotografiją, knygas, enciklopedinę informaciją, socialinius ir komercinius santykius. Galbūt galima spėti, kas technologijų evoliucijos dėka artimiausiu metu nužengs į praeitį ir kokios kitos mūsų gyvenimo sritys galėtų persikelti į internetinę erdvę?

- Iš tiesų internete kol kas turime tik pačius paprasčiausius dalykus. Lietuvoje turime gal du dėmesio vertus: mokėjimo sistemą per bankus (nelabai patogią, bet būtiną, kad vyktų elektroninė komercija) ir elektronines deklaracijas (kurios patenkinamai veikia tik tuomet, jei visi duomenys stebuklingai sutampa su VMI. Jei ne – biurokratijos lygis lieka nepakitęs). Gal prie šių dviejų dar galima pridėti komunalinius ir kitus mokesčius per e-banką. E-valdžios projektai neturi vieningos sąsajos ir nėra pakankamai gausūs bei patogūs, kad jais imtų naudotis šalies piliečiai. Žiniasklaida internete menkai tesiskiria nuo importuotos prieš 10 metų. Socialiniai tinklai virto nešvankybių ir infantilumo atspindžiais. Nenuostabu, kad didžioji dauguma naudojamų interneto tarnybų ir kitų resursų yra užsieniniai.

Man atrodo, kad didžiausią perspektyvą turi trys sritys:

1) e-demokratija – projektai, siekiantys virtualioje erdvėje labiau įtraukti piliečius į Europos, valstybės, savivaldybės, seniūnijos reikalus.

2) e-darbas – leidžiantis atlikti vis daugiau su fizine dirbančiojo buvimo vieta nesusijusių darbų. Virtualios darbovietės būtų daug paslankesnės už „betonines“: joms nereikėtų nuomoti patalpų, prarasti darbo laiką dėl spūsčių gatvėse ir pan. Jose galėtų dirbti patys tinkamiausi specialistai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste ar kaime (o gal ir šalyje) jie gyvena.

3) E-bendruomenės. Nors psichologai mums patartų daugiau bendrauti gyvai, jei jau tokiu būdu bendruomenės nesusikuria (Lietuvoje itin prasta bendruomeniškumo tradicija), tai bent internete galime burtis į grupes bendraminčių kokiems nors tikslams siekti. Čia puikiai tinka socialiniai tinklai. Jie jau dabar ne vien pramogai naudojami, ypač „Facebook“.

- Ar toks žmonijos gyvenimo būdo virtualėjimas nėra susijęs su tam tikra rizika bei pavojais?

- Nemanau, kad virtualėjimas yra blogas dalykas. Juk iš esmės (pagal M. McLuhaną) virtualūs įrankiai yra realijų plėtiniai. Mes galime kalbėtis sėdėdami šalia, bet su technologijomis mes tai galime daryti ir nutolę. Puiku, kad dabar galime ne tik kalbėtis, bet ir projektuoti, kurti, organizuoti. Gali būti, kad labiausiai bijantys to virtualėjimo jo bijo tik dėl to, kad patys jaučia nesugebėsiantys prisitaikyti prie didelio technologijų tempo. Žmonės bijo atsilikti, todėl rėkia mašinistui stabdyti traukinį. Bet jis tikriausiai nebesustabdomas…

- Kaip būtų galima vertinti technologijos sklaidos, inovacinio imlumo, kompiuterinio išprusimo lygį Lietuvoje? Ar stipriai šioje srityje atsiliekame nuo vakarų valstybių?

- Skirtingai nuo kai kurių kitų Europos šalių – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Suomijos, Slovėnijos, gal ir Estijos – mes nesame technologijų kūrėjai. Gal kai kurių pramoninių, bet ne vartotojo, ne komunikacinių, kurios dabar yra dėmesio centre. Todėl ir mūsų entuziazmas nėra toks didelis. Bet mes turime labai gerų jaunų specialistų, ir jų, keičiantis dirbančiųjų kartoms, turėtų daugėti, jei tik visi neemigruos. Šiandien Lietuvoje turime tris sąlygines kartas. Vyriausiajai bet koks už televizorių protingesnis prietaisas yra „velnio išmislas“; vidurinioji, „automobilininkų“ karta kompiuteriais naudojasi „pinigų darymui“, o štai jaunoji jau yra tikri technologijų „čiabuviai“, užsienyje taip ir vadinami – „digital natives“. Visos viltys į ją ir dedamos…

- Stebint situaciją Lietuvoje neatrodo, kad mūsų šalį būtų apėmusi kompanijos „Apple“ produkcijos karštligė. Gatvės neknibžda žmonėmis apsiginklavusiais iPhone, iPod ar iPad prietaisais. Kaip manai, kokios priežastys tai įtakoja?

- Lietuvis yra ūkiškas žmogus, visada funkciją vertinantis labiau už idėją. Net jei nori daugiau nei pragmatiškų dalykų.
Ar tūlas tautietis, norintis greito ir manevringo automobilio taupo „Porsche“ (kad ir nenaujam)? Ne, jis nusiperka „Golfuką“ ir lipdo prie jo „pelekus“. Taip jis neišsiskiria iš kitų pirkdamas automobilį ir kartu realizuoja savo kūrybinį polėkį.
Kitas dalykas, kad daugybę daiktų, įskaitant kompiuterius bei telefonus, mes vis dar perkame ne pagal jų vertę, o pagal kainą.

- Žvelgiant specialisto akimis, šiandieninis tinklaraščių populiarumas atrodo labiau laikina tendencija ar ilgalaikis, perspektyvus reiškinys? Kokie tinklaraščiai susilaukia didžiausio skaitytojų susidomėjimo?

- Sakyčiau taip – interneto sukurta galimybė žmonių saviraiškai bus populiari ir naudojama tol, kol bus internetas. Ar ta saviraiška bus tinklaraščių pavidalu, ar kokiu kitu – sunku pasakyti. Tinklaraštis įpareigoja prieš skaitytoją, todėl mažiau motyvuoti žmonės renkasi trumpesnes žinutes socialiniuose tinkluose. Vertinantys gilesnę diskusiją liks su tinklaraščiais, kurie ateityje gal būt susidės iš margesnio medijų audinio – daugiau vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų. Nors skaitytojams iš mėgiamo tinklaraščio tereikia dviejų dalykų: reguliariai skelbiamų autoriaus minčių ir bendravimo su autoriumi. Antraip greitai ištirpsta ir populiariausių tinklaraščių auditorija.

- Ką manai apie kolektyvinių tinklaraščių rašymo perspektyvą Lietuvoje? Ar tokie tinklaraščiai galėtų sudaryti alternatyvą komerciniams interneto naujienų portalams?

- Kolektyvinis tinklaraštis Lietuvoje ir užsienyje gyvuoja dėl skirtingų priežasčių. Ir ten, ir čia jie prasideda nuo bendraminčių grupės, tačiau jei užsienyje toks bendras darbas turi ekonominį, uždarbio motyvą, tai Lietuvoje bendras tinklaraštis iš esmės tegali būti varomas tik bendrų idealų. Kitaip jis labai greitai subyra.

Apie kolektyvinius tinklaraščius kaip tik diskutavome kasmetiniame tinklaraščių autorių susitikime Palangoje „BlogOut“. Trumpa išvada tokia: jei nėra uždarbio, tai kolektyvinis rašymas įmanomas tik tų bendraminčių, kuriuos labai stipriai vienija koks nors tikslas ar idėja. Žodis „stipriai“ čia svarbiausias. Kažkas tą stiprumą turi užtikrinti ir išlaikyti.

- Ir pabaigai, tikriausiai amžinas klausimas apie autorines teises: ar įmanoma autorinių teisių gynėjams ir priešininkams kada nors susitarti? Kaip turėtų atrodyti abi puses tenkinantis konflikto sprendimas?

- Dabar galiojantys ir naujai kuriami autorių teisių aktai bando „užtvenkti“ internetą. Manau, kad pigiau ir paprasčiau būtų nuskristi akmenų tvoros statybai į Mėnulį.

Neaptikau atvejo, kad demokratinėje visuomenėje žmonės būtų atsisakę kokios nors esminės laisvės mainais į didesnę ekonominę naudą kuriai vienai jų grupei. Laisvė nevaržomai keistis skaitmenine informacija internete jau yra esminė laisvė, kai kur pripažinta ir įstatymuose.

Tai nereiškia, kad autorių teisių organizacijų ir skaitmeninio turinio vartotojų tikslai yra nesuderinami. Tiesiog senas nuostatas reikia mesti lauk ir priderinti įrašų platinimo verslo modelius interneto amžiui. Vakaruose jau yra sėkmingų pavyzdžių, iš jų galima mokytis.

Jei nepavyks suderinti interesų, gali būti, kad didelė dalis kūrinių virs šienu, saugomu didelio pikto šuns. O naujoji karta pasirinks naujosios kartos kūrinius su „Creative Commons“ ar kitomis liberaliomis licencijomis. Kaip manote, kodėl JAV įrašų asociacija ASCAP pradėjo piktą propagandinę kampaniją prieš „Creative Commons“ ir GPL („GNU Public Licence“), o „Google“ skyrė 5 milijonus dolerių naujos kartos vaizdo kūrinių autoriams? Kad ir kaip norėčiau, kad susitartų senoji ir naujoji „tvarka“, šiandien takoskyra vis gilėja…

Neįprastos žaidimo sąlygos atvirame ore vieniems kėlė juoką, kitus privertė pyktelėti. Pakilęs vėjas pakoreguodavo mažojo kamuoliuko skridimo kelią, todėl žaidimas tapdavo nenuspėjamas.

2010 m. Lietuvos čempionas Kęstutis Žeimys įrodė, kad stalo tenisą moka ir gali žaisti bet kokiomis sąlygomis. Alinantis karštis ir pučiantis vėjas jam nesutrukdė tapti Pirmojo Vasaros stalo teniso čempionato nugalėtoju. Finale jis, po atkaklios kovos, nugalėjo ilgametį Lietuvos stalo teniso rinktinės narį Audrių Kačerauską. Trečiąją vietą iškovojo 2009 m. Lietuvos čempionas Valdas Martinkus.

Moterų profesionalių grupėje nugalėtoja tapo Neringa Valytė. Antrąją vietą iškovojo Milda Slavickaitė, trečią – Živilė Zailskienė.

Sportinio azarto netrūko ir stalo teniso mėgėjų tarpe, kurie varžėsi atskirame mėgėjų turnyre. Mėgėjų turnyro nugalėtoju tapo Audrius Urbonas, finale įveikęs Vilmantą Čepkauską. Trečiąją vietą užėmė Rolandas Valiauga.
Čempionato nugalėtojai buvo apdovanoti generalinio Vasaros stalo teniso čempionato rėmėjo Kelionių organizatoriaus „Eura” prizais – 500 Lt dovanų čekiais kelionei. Čempionato prizininkai buvo apdovanoti kitų čempionato rėmėjų prizais.

Vasaros stalo teniso čempionatą organizavo stalo tenisininkų asociacija „Vienuolika” (www.tta11.lt) ir VšĮ „Stalo teniso akademija” (www.StaloTenisoAkademija.lt). Varžybų dalyvius pasveikino ir už gerai organizuotas varžybas miesto mero vardu padėkojo miesto Tarybos narė, mero patarėja Edita Gudišauskienė.

„Mūsų krašto kalba ir kultūra patraukli ne tik kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos – jaunimui, bet ir tolesnių šalių žmonėms. Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti vieną mėnesį vasaros kursuose atvyks daugiau nei penkiasdešimt svečių iš Europos ir net tolimosios Pietų Korėjos, Brazilijos bei JAV”, – džiaugiasi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. dr. Ineta Dabašinskienė.

Anot kursų vadovės, tai puiki proga pažinti, bendrauti, pabūti kartu su žmonėmis iš viso pasaulio ir tuo pačiu pramokti užsieniečiams egzotiškai skambančią kalbą. Prisitaikant prie skirtingų atvykstančių svečių lietuvių kalbos žinių, kiekvieną vasarą VDU organizuojami įvairių lygių – pradedančiųjų, viduriniojo, pažengusiųjų – kursai.

Pasak prof. dr. Inetos Dabašinskienės, noro išmokti kalbą ir susipažinti su kultūra vienijami studentai kursų metu turtina žodyną, mokosi lietuvių kalbos gramatikos, dalyvauja diskusijose, daug sužino apie savitą mūsų krašto kultūrą, literatūrą, meną, istoriją ir politiką.

Kursų koordinatorė Žydrūnė Žemaitytė teigia, kad per mėnesį trunkančius kursus studentai, atvykstantys iš septyniolikos šalių, aplankys istorines Kauno vietas, muziejus, savaitgaliais keliaus į Vilnių, Trakus, mažąją Lietuvos Šveicariją – Anykščius, Druskininkus ir kitas vietas. „Smagiai praleisti laiką jie galės ir tarptautiniame vakarėlyje su tradicinėmis įvairių kraštų dainomis, šokiais ir valgiais”, – sakė Ž. Žemaitytė.

Šie kursai organizuojami dvyliktus metus iš eilės. Juose lietuvių kalbą mokėsi ir diplomus gavo jau daugiau nei 300 žmonių.

Eglė Budrienė

Be E. Lekavičiūtės, stipendijas laimėjo Gabrielė Uršulė Bartosevičiūtė iš Vilniaus J. Basanavičiaus vidurinės mokyklos, Gabrielė Papievytė iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos ir Andrius Sakalauskas iš Šiaulių Didždvario gimnazijos. Ateinančius 2010/2011 mokslo metus jie praleis gyvendami amerikiečių šeimose ir čia mokysis dešimtojoje klasėje.

Moksleivius pasveikino JAV ambasadorė Anne E. Derse ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Moksleiviai buvo atrinkti giežto konkurso metu įvertinus jų akademinius rezultatus ir anglų kalbos žinias. Finaliniame atrankos etape dalyvavo 12 pretendentų, atrinktų iš 130 pareiškusiųjų norą dalyvauti naujojoje JAV ambasados inicijuojamoje programoje ExCEL (Exchanges for Culture, Education and Leadership).

„Kai man buvo 16 metų, aš dalyvavau mainų programoje ir mokiausi Prancūzijoje,” – sveikindama moksleivius sakė JAV ambasadorė Anne E. Derse. „Ši nepaprasta patirtis pakeitė mano gyvenimą ir įtikino, kad vidurinių mokyklų švietimo mainai yra vienas iš geriausių būdų stiprinti tarpusavio supratimą ir užmegzti ilgalaikius ryšius tarp žmonių.” Ji taip pat padėko Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui už jo paramą švietimo mainams, padedantiems palaikyti istoriškai stiprius ryšius tarp mūsų šalių ir žmonių.

Kalbėdamas ceremonijoje A. Kubilius priminė susirinkusiems apie neseniai įvykusį 700 milijonų litų vertės sandorį tarp amerikiečių ir lietuvių biotechnologijų kompanijų „Thermo Fisher Scientific” ir „Fermentas”, kuris yra didžiausias Lietuvos istorijoje.

Ministras Pirmininkas teigė, jog tai rodo, kad „Lietuvoje gerokai naudingiau yra investuoti į išsilavinimą, mokslą ir tyrimus nei į prekybą ar bet kokį kitą įprastinį verslą. Todėl aš labai džiaugiuosi matydamas šiuos keturis jaunus moksleivius, Abiejų šalių – tiek JAV, tiek Lietuvos, – investicijos atneš naudos ne tik jiems asmeniškai, bet ir visai Lietuvai.”

„ExCEL programą administruoja „American Councils for International Exchanges”, pirmaujanti ne pelno siekianti organizacija, turinti daugiau nei 30 metų švietimo ir akademinių mainų patirtį. Šiais metais programa bus finansuojama iš privačių rėmėjų lėšų – programą parėmė Lietuvos ir Amerikos įmonės, tokios kaip „Strategic Staffing Solutions” ir „Fermentas”, taip pat privatūs asmenys – Amerikos lietuvis Dr. Johnas Prunskis, Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė. Lėšų programai skyrė ir JAV ambasada.

JAV ambasada sieks pritraukti ir daugiau rėmėjų, norinčių prisidėti prie švietimo mainų, kad kitais metais programa būtų išplėsta – daugiau Lietuvos moksleivių vyktų į JAV, ir amerikiečiai atvyktų mokytis į Lietuvą. Ateityje į šią programą gali būti įtraukti ir akademiniai mainai aukštųjų mokyklų lygmenyje.