Jums, mieli kaunozinios.lt skaitytojai pristatome tradicinį straipsnį rubrikoje „Jaunimas Kaune“. Prieš savaitę aptarę statistinius duomenis ir ekspertų pozicijas, grėsmingai iliustruojančias vaikų ir jaunimo sveikatos dinamiką, šį kartą analizuosime pačių jaunų žmonių požiūrį į jų sveikatos būklę. Ar jauni žmonės Kaune jaučiasi sveiki? Kokias didžiausias problemas įvardija? Ar blogi įpročiai yra reikšmingi kalbant apie blogėjančią jaunų žmonių sveikatą?
Pirmoji išvada, kurią galime padaryti vertindami Kauno miesto jaunimo apklausos rezultatus – jauni kauniečiai savo sveikatos atžvilgiu yra nusiteikę itin optimistiškai. Jei pamenate ankstesnįjį straipsnį, kuris mums atskleidė, kad bent antras jaunuolis turi regos, skeleto ir kraujotakos sutrikimų, toliau pateikiami rezultatai išties atrodo kontrastingai. Didžioji dalis respondentų savo sveikatos būklę šiuo metu vertina teigiamai (67 proc.), tuo tarpu neigiamai ją įvertino tik nežymi procentinė dalis (3 proc.). Gali būti daug šio neatitikimo priežasčių, tačiau akivaizdu, kad jaunimas dažnai pervertina savo sveikatos būklę ir tai tik dar labiau padidina rimtų susirgimų, kurių gydymas dėl pavėluotos diagnostikos tik dar labiau apsunkėja, skaičių.
Sudarant vertinimo anketą, buvo stengtasi atsižvelgti į statistinius rezultatus, taigi klausimas apie labiausiai respondentų sveikatos būklei neigiamą įtaką darančius veiksnius, respondentams buvo privalomas. Taigi, nagrinėjant aspektus, labiausiai neigiamai veikiančius sveikatos būklę, išsiskyrė „Nuolat patiriamas stresas“ (52 proc. ir „Didelis mokslo / darbo krūvis“ (45 proc.). Šie faktoriai išskirti beveik dvigubai dažniau nei žalingi įpročiai. Galima teigi, kad jaunimui sunku prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo būdo, didėjančio mokslo ir darbo krūvio, jauni žmonės nebemoka tinkamai susiplanuoti savo laiko ir tai neigiamai veikia jų sveikatą. Beje, tai ne vieninteliai atsakymai: 24 proc. nurodė per mažas pajamas, 15 proc. – įsisenėjusias ligas. Dar 7% rinkosi atsakymą „Kitas“ ir čia pateikė savo alternatyvas: „niekas“, „poilsio trūkumas“, „viršsvoris“, „apsileidimas“, „šaltos oro sąlygos“, „netinkamas maistas“, „pasyvus rūkymas“ ir kt.
Itin svarbus faktorius nulemiantis jaunimo sergamumo didėjimą yra psichotropinių medžiagų vartojimas, vartojimo amžiaus ribos mažėjimas ir pačių kvaišalų poveikio ir įvairovės didėjimas. Tiriant jaunų žmonių psichotropinių medžiagų vartojimo įpročius atsikleidė bendrosios nacionaliniu šalies lygiu pastebimos tendencijos. Iš itin dažnai vartojamų psichotropinių medžiagų išsiskiria alus bei tabako gaminiai. Tabako gaminius kasdien vartoja 17 proc. apklaustųjų, alų – 3 proc.. Dar 7 proc. respondentų nurodė tabako gaminius vartojantys dažniau nei kartą per kelias savaites, atitinkamai alų tokiu dažnumu vartoja 30 proc. respondentų.
Apibendrinant pastarųjų dviejų straipsnių turinį belieka dar kartą konstatuoti, kad jaunimo sveikatos dinamika vertintina negatyviai. Vis labiau ryškėjančios grėsmingos tendencijos gali daryti didelę neigiamą įtaką po kelių dešimtmečių, kai šiuo metu dabartinės sveikatos problemos dar labiau išryškės viduriniojo amžiaus sulaukusiems žmonėms. Tai žymiai apsunkins bendrą visuomenės raidą, todėl būtina imtis priemonių keičiančių jaunimo laisvalaikio įpročius ir propaguojančių sveiką gyvenseną.
Reikia nustatyti tinkamą metodinę sistemą sveikos gyvensenos ugdymui, kaip itin svarbią jaunimo politikos formavimo kryptį. Privalu modernizuoti ir esmingai sustiprinti programas orientuotas į sveikos gyvensenos ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose bei universitetuose ir kolegijose. Be to, pats jaunimas turi rūpintis savo sveikata, ypač stengdamasis vengti stresinių situacijų. Iš tiesų tai nėra taip sudėtinga, tiesiog reikia kuo dažniau užuot konfliktavus, susitaikyti, atidžiau planuoti laiką, išmokti kartais pasakyti „ne“ ir tiesiog pasistengti džiaugtis gyvenimu.
—
Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.
Kiti rašinių apie jaunimo situaciją Kauno mieste ciklo straipsniai:
Apie vaikų ir jaunimo sergamumo dinamiką „Vaikų sveikata – vis blogiau ir blogiau“
Apie Kauno įvaizdį ir stereotipus „Kaunas – lietuviškiausias miestas?“
Apie didžiausias miesto problemas „Žiaurumas – didžiausia problema“
