Devyni Seimo nariai užregistravo įstatymo projektą, kurį priėmus, Lietuvoje ne tik heteroseksualios, bet ir homoseksualios poros pagaliau galėtų registruoti civilinę partnerystę ir gauti savaime suprantamus teisinius privalumus. Premjerui A. Butkevičiui tai buvo viena iš negausių progų užimti tvirtą poziciją, o prezidentei D. Grybauskaitei – viena iš negausių progų to nepadaryti. Abiejų ne/ryžtingumo oficiali priežastis: “visuomenė dar nepasiruošusi”. Anksčiau sprendimų priimti tai nesutrukdydavo.
Visą praeitų metų pirmąjį pusmetį didžiausias šalį poliarizavęs dalykas buvo dirbtinai sukelta diskusija dėl žemės pardavimo užsieniečiams – drausti ar ne? Galų gale, elementari logika nugalėjo, ir uždrausta nebuvo. Dramatiškas draudžiamojo pobūdžio valstybinis protekcionizmas, verčiantis žemę norintį parduoti savininką ją parduoti būtinai tik lietuviui, neturėjo jokio pagrindo. Nuo referendumo praėjo jau beveik metai. Apokalipsė neįvyko.
Vis dėlto, pagal praėjusių metų vasario mėnesio KTU užsakytą reprezentatyvią apklausą, 55,4% pasisakė už tokį draudimą, o prieš – vos 19,2%. Referendumas vėliau visiškai žlugo dėl rinkėjų pasyvumo – didžioji dalis pasisakiusiųjų už draudimą galimai sutapo su ta visuomenės dalimi, kuri keikia valdžią, bet į rinkimus niekada nevaikšto – tačiau akivaizdu viena:
Visuomenė leisti parduoti žemę užsieniečiams buvo „nepasiruošusi“.
Skamba juokingai, ar ne? Teisingai. Tačiau ir prezidentė, ir premjeras su nemaža dalimi valdančiųjų, ir praktiškai visa opozicija su patriarchu priešakyje stojo į drąsią kovą, kurioje, remiantis apklausomis, jie nukauti galėjo tik savo reitingus: „jūs nesuprantate, apie ką šnekate“, – sakė jie savo rinkėjams – „jeigu jau stojome į ES, tai logiška, kad turime eiti iki galo“.
Ir jeigu dažnas liberalų ar konservatorių rinkėjas šiam draudimui nebūtų pritaręs, tai socialdemokratai su A. Butkevičiumi priešakyje, galima teigti, nemažai daliai savo rinkėjų provincijoje skėlė šaltoką antausį.
O dabar, staiga, tiek A. Butkevičius, tiek Prezidentė sako: „visuomenė dar nepasiruošusi“. Kaip žmonės sako, taip ir darysime. „Šiais klausimais turi būti platesnė diskusija visuomenėje“, – vakar paskelbė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Išties, praėjusių metų vykdytoje reprezantyvioje apklausoje, net 79% lietuvių nepritartų vienos lyties asmenų partnerystei. Be jokios abejonės, tai dar ženkliai daugiau, nei nepritarusiųjų žemės pardavimui užsieniečiams.
Tačiau, kaip jau matėme, skaičiai apskritai nėra svarbūs: visuomenė gali būti „nepasiruošusi“, tačiau jei koks tikslas atrodo strategiškai svarbus tolesnei integracijai į ES, tuomet net ir A. Butkevičius kelis mėnesius nebesirūpina savo reitingais. Ima ir pasako nuomonę, tinkančią tik vienai, mažesniąjai, visuomenės daliai, nors jo mėgstamiausia veikla – strategiškai besišypsantis nuomonės neturėjimas.
Ar tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų partnerystės įteisinimą galima pavadinti „strategiškai svarbiu tolesnei integracijai į ES“ tikslu? Jokiu būdu ne – net jeigu jis toks ir būtų. Tai jau būtų tiesiog manipuliacija.
Tikresnis išeities taškas: visuomenės nuomonė čia yra nesvarbi, nes kalbame apie savaime suprantamas teises, o ne leidimą. Jei 79% visuomenės tos teisės neatrodo suprantamos, tai jų leidimo vis tiek nereikia – leidimo reikia tik tam, kas tiesiogiai liečia nuomonę turintįjį. Galima garantuoti: jei ne žiniasklaida, tai dauguma tų 79% apie įteisintą partnerystę homoseksualams taip ir nesužinotų, nepajaustų, ir nepastebėtų. Turėtų eiti klausti tiesiogiai pas notarą – homoseksualų jie juk nepažįsta – ir, teigiamo atsakymo atveju, didžiadvasiškai prisiminti apie jau nuo Romos Imperijos laikų moraliai bankrutuojantį Vakarų pasaulį.
Kitaip sakant, čia ruošti visuomenę tiesiog nėra kam. Kaip ir žemės referendumo ar euro įvedimo atveju – paprotestuos, gal net susikurs kokia iniciatyvinė grupė, ir pamirš, nes čia nėra ką prisiminti.
Įsivesti eurą buvo geras sprendimas. Tačiau čia jis jau lietė tiesiogiai visus, o nepritariančiųjų buvo tikrai daug. Tačiau tada niekas nesakė, kad „reikia palaukti, padiskutuoti, visuomenė dar nepasiruošusi“. Savo paties nepritarimą dangstyti visuomenės nepritarimu tada apsiemė nebent koks R. Paksas.
Dabar gi, ir prezidentė, ir premjeras duoda suprasti, kad patys asmeniškai lyg ir būtų „nieko prieš“, bet, matote, ką galime padaryti, jei daug žmonių to nenori?
