Kuris variklio tipas pranašesnis – elektrinis ar vidaus degimo? Panagrinėkime dyzeliniu kuru varomą automobilį, degalinėje įsipilame 20 litrų dyzelino. Daugiau nei 10 litrų kuro bus iššvaistyta aplinkos šildymui! Po automobilio kapotu galime ką nors išsikepti. Mokslininkai skaičiuoja, kad elektromobiliai sunaudoja maždaug tris kartus mažiau energijos nei vidaus degimo automobiliai.
Elektromobiliai pasižymi savybėmis, kurias drąsiai galima vadinti pranašumais prieš automobilius, kurie naudoja iškastinį kurą. Elektra varomose transporto priemonėse nėra, todėl nereikia keisti tepalų, filtrų, nėra ir įprastos aušinimo sistemos, taip pat galima pamiršti dirželio, žvakių bei daugybės kitų detalių ar komponentų keitimą, kurie dažnai kainuoja brangiai.
Kitaip nei tradiciniais degalais varomas automobilis, elektromobilis nereikalauja pastovių investicijų. Taip pat nevargina vibracija, triukšmas, įprastų sudegusių degalų kvapas. Elektrinio variklio ilgaamžiškumas, pigus eksploatavimas, įskaitant ir kelis kartus mažesnę „važiavimo“ kainą, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, nustelbia, kad ir didesnę automobilio kainą, lyginant su vidaus degimo varikliu varomomis transporto priemonėmis.
Lietuvoje elektromobilių gamyba užsiimanti UAB „Elektromobiliai“ svetainėje „elektromobiliai.COM“ pateikia elektromobilių pranašumų sąrašą:
- Elektrinio variklio naudingumo koeficientas didesnis 3-5 kartus, lyginant su tradicinio automobilio varikliu. Elektromobilyje prarandama ne daugiau kaip 15% energijos, kai tuo metu įprastame automobilyje, šilumos pavidalu, išvaistoma daugiau kaip 70% degalų. Tai reiškia, kad elektrinis automobilis perkamos energijos nešvaistys aplinkai šildyti, tokios energijos reikės gerokai mažiau, todėl ir išlaidos už tokius „degalus“ maloniai stebina;
- Namuose kiekvienas turi asmeninę „elektromobilio kolonėlę“ (elektromobilį įkrauti ir taip paruošti važiavimui galima ir iš įprasto elektros tinklo – elektros kištuko lizdo);
- Vidutiniam elektromobiliui nuvažiuoti 100 km prireiks 15-17 kWh elektros energijos, o tai yra vos 7-9 Lt ir mažiau;
- Per mėnesį elektromobiliu nuvažiavus net 2.000 (tūkstančius) kilometrų, papildomai už elektros energija reikėtų primokėti ne daugiau kaip 200 Lt. Nesunku paskaičiuoti kiek kainuotų 2.000 kilometrų kelionė tradiciniais degalais varomu automobiliu;
- Daugėja viešųjų įkrovimo vietų, suteikiančių galimybę įkrauti elektromobilį tiesiog mieste (pavyzdžiui, darbo metu, pietaujant ir pan.);
- Nemokamas tokio automobilio parkavimas mieste, leidimas važiuoti maršrutinio transporto juostomis ir galimybė įvažiuoti į kai kurias, transportui draudžiamas, zonas;
- Žemesnis elektromobilio svorio centras suteikia pranašumo manevruojant slidžiame kelyje, lyginant su tradiciniu automobiliu. Stabilumas kelyje turi įtakos saugumui;
- Rekuperacinė elektromobilio sistema papildomai „pasigamina“ elektros energijos, priverčiant variklį dirbti kaip generatorių stabdymo metu ir riedant neutralia pavara. Tokiu būdu mechaninė energija paverčiama elektros energija ir gražinama atgal į elektromobilio baterijas, papildomai ir visiškai nemokamai prailginant kelionę;
- Energiją tiekiantys elektromobilio akumuliatoriai tarnaus 10 ir daugiau metų arba kitaip – 400 tūkst. km., net įkraunant ir iškraunant juos kasdien. Negana to, elektromobilis su tokiais akumuliatoriais ir toliau galės būti sėkmingai eksploatuojamas, nes nuvažiavęs 400 000 km. praras tik iki 30% prieš tai turėtos akumuliatorių talpos. Todėl nereikia baimintis dėl laiko, kuomet elektrinis automobilis nustos važiuoti, nes taip nebus.
Palyginimui galima būtų pridurti, kad tradiciniais degalais varomas automobilis sulaukęs 400-500 tūkst. km. ridos pasiprašys kapitalinio remonto ir tikėtina – nebebus tinkamas eksploatuoti. Elektrinis variklis gali pasiūlyti milijono km. ir didesnę ridą.
Prieš pora metų, kuomet elektromobiliai palaipsniui pradėjo veržtis į rinką, vykusioje konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai ir problemos“ kalbėjo susisiekimo ministras E. Masiulis ir ūkio ministras D. Kreivys, renginyje buvo atskleisti planai ateityje mūsų šalyje pradėti elektra varomų automobilių gamybą.
lesto.lt archyvo nuotr.
„Neturėdami tradicinio transporto gamintojo, turime tam tikrą baltą lapą, kuriame galime pasiūlyti palankias sąlygas investuotojams, ateinantiems į rinką“, – teigė E. Masiulis. Pasak jo, Lietuvoje yra visos galimybės pradėti elektromobilių gamybą: planuojamos Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse statyti atominės elektrinės, santykinai nebrangi ir kvalifikuota darbo jėga. Susisiekimo ministras teigė, kad įmanoma, jog 2020 m. Lietuvoje įsisteigtų elektromobilių gamykla, o 2050 m. pusė visų automobilių būtų elektromobiliai.
E. Masiulis svarstė, kad tą pavyktų pasiekti, jei valstybė imtų skatinti elektromobilių įsigijimą: nemokamas parkavimas, atleidimas nuo kelių mokesčių, dalinis baterijų įkrovimo apmokėjimas. Pasak ūkio ministro D. Kreivio, elektromobilių populiarumas gali staigiai išaugti. Jis rėmėsi juostinių ir skaitmeninių fotoaparatų pavyzdžiu – per maždaug penkis metus juostiniai fotoaparatai buvo išstumti iš rinkos. Kaip vieną svarbiausių priežasčių plėsti elektromobilių parką D. Kreivys įvardijo nacionalinį saugumą ir mažesnę priklausomybę nuo naftą eksportuojančių valstybių. „Šiuo metu baterijų gamyba yra viena iš tų nedaugelio sričių, kurioje statomos naujos gamyklos“, – teigė D. Kreivys. Pasak jo, elektromobiliai suteiktų puikią galimybę verslui Lietuvoje.
Kalbant apie elektromobilius Lietuvoje, matome kokia buvo situacija prieš pora metų. Tuo tarpu kalbant apie nūdienos padėtį, galima įžvelgti elektromobilių plėtros žingsnių tąsą Lietuvoje. Šią vasarą planuojama atidaryti dar vieną nemokamą įkrovimo stotelę magistralėje Vilnius-Kaunas.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo E. Skrodenio, „Kelių direkcija šiemet įrenginės dvi elektromobilių įkrovimo stoteles, kurios bus įrengtos ruože Vilnius–Kaunas. Tie, kurie bus įsigiję elektromobilius ir norės važinėti, galės krautis nemokamai – elektros tiekėjas padengs visas išlaidas. Kas svarsto įsigyti naują automobilį ir planuoja važinėti į Kauną, tikrai drąsiai tai galės šiemet daryti, viduryje kelio bus galima nemokamai naudotis greitojo įkrovimo stotelėmis“.
Atsižvelgiant į elektromobilių privalumus, tačiau palyginti vis dar mažą jų skaičių mūsų šalies keliuose, dera paminėti, kokie vyriausybės veiksmai prisidėtų prie elektromobilių populiarumo skatinimo Lietuvos rinkoje. Lietuvos autoverslininkų prezidentas P. Ignotas teigė, jog „Pirmiausia reikia nusistatyti elektromobilių parko formavimo viziją. Reikia ne vienkartinių projektų, bet ilgalaikės programos bent dešimčiai metų, kuri nebūtų kaitaliojama, kaskart pasikeitus vyriausybei“.
Pažymėta, kad spartesniam elektromobilių rinkos Lietuvoje skatinimui būtinas glaudus įvairių ministerijų – Susisiekimo, Ūkio, Energetikos, Aplinkos ministerijų, taip pat savivaldybių, verslo atstovų ir mokslininkų bendradarbiavimas. Taipogi reikia tobulinti elektromobilių infrastruktūrą – greitojo įkrovimo stotelių tinklą. Kalbant apie nemažą tokio tipo transporto priemonių kainą, galbūt tam tikros lengvatos, padedančios įsigyti elektrinį automobilį, kaip tai daroma kitose šalyse, būtų paskata Lietuvos rinkos vartotojams. Pavyzdžiui, Norvegijoje perkant elektromobilį išvengiama registracijos mokesčių, netaikomas pridėtinės vertės mokestis.
Tuo tarpu Vilniuje, J. Lelevelio g. 6 atidaryta pirmoji šalyje elektromobilių greitojo įkrovimo stotelė.
Naudojantis šia stotele, išsikrovusią elektromobilio bateriją galima įkrauti per 30 minučių. Vienu metu bus galima krauti vieną elektromobilį. Siekiant paskatinti elektromobilių stotelės naudojimą ir ištirti vartotojų elgsenos įpročius, artimiausią laikotarpį mokestis už ja nebus imamas.
„Tai pirmoji stotelė Lietuvoje, kuria kraunant elektromobilį įkrovos laikas sieks apie 30 minučių, todėl ji turėtų stipriai pakeisti elektromobilių savininkų elgseną. Tai leis elektromobilių savininkams patogiai ir greitai „įsikrauti“ elektromobilį“, – sako AB LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.
LESTO vykdomi eksperimentai su elektromobiliu „Nissan LEAF“ atskleidė, jog nuvažiuoti apie 1000 km prireikė 165 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 km paprastam elektros vartotojui kainuotų nuo 6 iki 8,5 Lt, priklausomai nuo elektros energijos tarifo. Įprastu tokios klasės automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuotų apie 30–40 Lt. Be to, naudojantis elektromobiliu į aplinką patenka 14 kg mažiau CO2 dujų 100 km nei iškastinį kurą naudojantis automobilis.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 42 elektromobiliai (M1 klasės).
