Kino filmo "Shelter" kadras

Pirmasis aktoriaus Paul Bettany režisūrinis darbas „Prieglobstis“ pristatomas šių metų „Kino pavasario“ „Metų atradimų“ programoje. Nestokojantis dramos, priverčiantis susimąstyti, kitu kampu pažvelgiantis į vieną opiausių socialinių problemų.

Hana (Jennifer Connelly) ir Tahir (Anthony Mackie) – du gatvėje gyvenantys benamiai, kurie ieškodami, neturėdami stogo virš galvos, prieglobstį randa vienas kitame. Besiplėtojant šių dviejų personažų siužeto linijoms abu sužino apie vienas kito praeitį bei stengdamiesi įveikti dabarties sunkumus randa viltį dėl šviesesnio rytojaus.

Nesakykite, kad pamatę elgetą, prašantį išmaldos, ar porą susiglaudusių benamių traukiančių ant žemės rastą cigaretę, niekados nesusimąstėte, kokia iš tiesų to žmogaus istorija, kodėl jis yra ten, kur yra ir ar dabartinė jo situacija nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ar tai, tiesiog, yra parazituojančio individo pasirinkimas. Anot režisieriaus, filmo siužetą įkvėpė prie jo namų gyvenusi benamių pora, taip pat Paul Bettany teigia, pažinojęs moterį, kuri po vyro netekties palaipsniui įklimpo į narkotikų liūną. „Filmas apie praradimą, bet kartu ir išankstinį nusistatymą, teisimą bei stereotipus. Kaip pasaulyje, kuriame vis daugėja pilkų erdvių, mes vis dar renkamės juodas arba baltas“,  teigė idėjos autorius.

Kino filmo “Shelter” kadras

Viena stipriausių filmo pusių yra tai, jog atkreipiant dėmesį į brutalią benamio kasdienybę, nepamirštama pateikti ir pagrindinių veikėjų priešistorės. Didžiąją juostos dalį susikoncentruojama į veikėjų vidinę kovą su savo demonais, natūralų ir dažnai naivų norą keistis bei tarpusavio ryšio, pasitikėjimo ir tikėjimo paieškas. Tačiau tenka pripažinti, kad amerikietiškas dramatizmas kiek nustelbia socialinę turinio vertę, pamirštant paties režisieriaus išsakytą siekį – atkreipti dėmesį į abejingumo žalą.

Filmas pasižymi „Pursuit of happiness“ ir panašių juostų tematika, bet neabejotinai yra niūresnis. Tai nėra pozityvumo kupina, įkvepianti džiaugtis smulkmenomis istorija. Viskas, kas gali susiklostyti blogai, būtent taip ir susiklosto. Beviltiškas veikėjų kritimas vos pradėjus stotis ant kojų, tiesiog, liūdina ir toli gražu nemotyvuoja. Ko gero, filmas ir nebuvo kuriamas siekiant žiūrovą priversti jaustis geriau tuo atveju, jei kas nors jo gyvenime nesiseka, tačiau šviesesnių spalvų juostai suteikia tik besąlygiškos meilės, atsidavimo bei pasiaukojimo akcentai.

Kino filmo “Shelter” kadras

Verdiktas 7/10

Emocija bei drama tampa svarbiausiu filmo aspektu, kai konstruktyvus turinys bei socialinio sąmoningumo skatinimas nustumiamas į šalį. Nuoširdūs bei jautrūs aktorių pasirodymai kiek atperka flegmatiškai besivystantį siužetą, bet nesugeba visiškai eliminuoti to vidinio kirbėjimo, jog kažko filme labai trūksta. Sveikintinas bandymas užgriebti socialinių pakraščių problemą, pavaizduojant esminius žmogaus instinktus sunkumų kupiname bei abejingame pasaulyje.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: