Dažniausiai žmonės bijo krokodilų, ryklių, baltųjų lokių ar kitų grėsmingai atrodančių laukinių gyvūnų. Tačiau ar jie iš tikrųjų pavojingesni už ne tokius egzotiškus gyvius, pavyzdžiui, gėlavandenes sraiges ar uodus? Verta nepamiršti, jog dydis ir dantų aštrumas – dar ne viskas.
10. Dešimta vieta atitenka vandens telkinių plėšrūnui – krokodilui. Šis roplys per metus nužudo apie 1000 žmonių. Šiek tiek patykojęs vandens paviršiuje staigiai iššoka, pagriebia auką ir nusitempia į vandenį, kur šią ramiai sudoroja. Šie grėsmingai atrodantys ir baimę keliantys gyvūnai savo aukas nuryja, jei laimikis stambesnis, palieka jį irti brūzgynuose. Krokodilai būna nuo 1,2 iki 7 metrų ilgio. Šie ropliai paplitę Šiaurės Amerikos pietuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Pietų Azijoje, Australijos šiaurėje, taip pat veisiami specialiose krokodilų fermose. Europoje šių gyvių laisvėje neišvysite. Tiesa, kai kurios krokodilų rūšys arti išnykimo ribos. Krokodilai yra medžiojami žmonių dėl ypač vertingos odos, o kai kuriose šalyse (Australijoje, Tailande, Etiopijoje, Kuboje) krokodilų mėsa valgoma.
9. Kaspinuotis šiame sąraše užima garbingą 9 vietą. Šis gyvis per metus vidutiniškai nužudo 2000 žmonių. Kaspinuočiai apsigyvena žmogaus ir kitų stuburinių žinduolių žarnynuose. Yra nemažai kaspinuočių rūšių, pavyzdžiui, kiauliniai, žuviniai, jautiniai, šuniniai. Jų dydis, apsikrėtimo galimybės, sukeliamos ligos ir jų eiga priklauso nuo kirmėlės rūšies. Žmogaus organizme atsiradus kiauliniam kaspinuočiui – akyse, raumenyse, plaučiuose, kepenyse, širdyje vystosi viriai, o tai gali būti aklumo ar net mirties priežastimi. Liga, kurią sukelia šios rūšies kaspinuotis, vadinama tenioze. Žmogus užsikrečia kaspinuočio lervomis valgydamas žalią arba blogai termiškai apdorotą jautieną, kuri taip pat užsikrėtusi šiomis lervomis (žuviniu kaspinuočiu užsikrečiama valgant žalią žuvį ir pan.). Jautinio kaspinuočio ilgis gali siekti net 2-3 metrus. Jis iš žmogaus organizmo savinasi dalį maisto medžiagų ir išskiria toksiškas medžiagų apykaitos medžiagas. Šios plokščiosios kirmėlės sukelia pykinimą, alkį, galvos svaigimą, pilvo skausmus, darbingumo sumažėjimą.
8. O musė cėcė per metus vidutiniškai nužudo net apie 9000 žmonių. Šis vabzdys labiausiai paplitęs Vidurio Afrikoje. Musės cėcė ilgis apie 9-14 mm, ji primena paprastą musę ir nuo šios skiriasi tik ilgu straubliuku bei šiek tiek kitokiais sparnais. Musė cėcė minta stambių gyvūnų krauju, o jos įgėlimas skausmingas. Dėl šių priežasčių Vidurio Afrikoje labai sunkiai vystoma gyvulininkystė. Dauguma musės cėcė rūšių perneša tripanosomas, kurios sukelia miegligę ir naganą. Vos tik užsikrėtus šia liga karščiuojama, skauda sąnarius, kamuoja niežulys. Po maždaug mėnesio pasireiškia koordinacijos ir miego sutrikimai. Ši musių cėcė sukeliama liga labiausiai vargina ir reguliariai kartojasi Užsachario Afrikos vietovėse. Net 80% ligos nešiotųjų kilę iš Kongo Demokratinės Respublikos. Ši liga labai pavojinga, nes kasmet pasiglemžia tūkstančius Afrikos gyventojų.
7. Plėšriablakės pražudo net 12 000 žmonių per metus. Tai nedideli, 7 – 40 mm ilgio, tvirto sudėjimo, tamsios spalvos vabzdžiai. Jie minta žmonių ir gyvūnų krauju. Plėšriablakės paplitusios visame pasaulyje, bet labiausiai atogrąžų kraštuose. Šių blakių aktyvumas labiausiai pasireiškia naktimis. Didesnių plėšriablakių įdūrimas labai skausmingas tiek žmogui, tiek gyvūnui. Kai kurios plėšriablakės yra kraujasiurbės, todėl Centrinėje bei Pietų Amerikoje platina labai pavojingą Čagaso ligą. Ligą sukelia parazitas tripanosomas, kurį perneša šios blakės. Metacikliniai parazitai išsiskiria su plėšriablakių ekskrementais, o į žmogaus organizmą jie prasiskverbia pro gleivinių ar odos įbrėžimus. Parazitams patekus į organizmą, šie dauginasi kepenų, blužnies, raumenų, nervų sistemos ląstelėse, o pažeistos ląstelės padidėja ir virsta pseudocistomis. Užsikrėtus šia liga pasireiškia galvos skausmas, aukšta temperatūra, židininiai uždegimai, vystosi encefalitas, funkciniai širdies sutrikimai, mirštama nuo širdies nepakankamumo.
6. Nuo minėtų pavojingų gyvių neatsilieka ir geriausias žmogaus draugas – šuo – kuris per metus pražudo 40 000 žmonių. Šunys dažni pasiutligės nešėjai. Ši ūminė žmonių ir gyvūnų centrinės nervų sistemos liga baigiasi koma ir mirtimi. Pasiutligės virusas paplitęs visame pasaulyje, neaplenkiant ir Lietuvos. Pasiutlige užsikrečiama, kai ja sergantis gyvūnas įkanda arba apseilioja sužeistą odos lopinėlį arba gleivines. Pagrindiniai simptomai: pradžioje vargina silpnumas, aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmai, haliucinacijos, vėmimas. Ligai progresavus pasireiškia dideli agresijos protrūkiai, kurių metu ligonis blaškosi, draskosi, seilėjasi, klykia ir bando įkąsti kitiems. Stipri šviesa, garsas, staigūs judesiai gali sukelti traukulius. Priepuolio metu gali sustoti širdies veikla bei kvėpavimas. Efektyvių gydymo priemonių nėra. Beveik visais atvejais ligonis nuo pasiutligės viruso miršta. Norint tinkamai ir efektyviai apsisaugoti nuo šios baisios ligos derėtų skiepytis.
5. Gyvatės nusineša 50 000 gyvybių per metus. Gyvatės paplitusios beveik visame pasaulyje. Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: geltonskruostis žaltys, lygiažvynis žaltys ir paprastoji angis. Laimei, tik pastaroji rūšis yra nuodinga, be to, nors jos įkandimas ir skausmingas, žmogus po kelių dienų pasveiksta. Įgėlus gyvatei į žmogaus organizmą patenka nuodai, kurie sukelia apsinuodijimą. Nuodai pradeda veikti praėjus maždaug 20 min po nuodingos gyvatės įgėlimo. Gyvatė paskleidžia seiles, kuriose yra toksiškai veikiančių fermentų. Jų yra trys rūšys – hemotoksinai (sukelia raudonųjų kūnelių plyšimą arba paveikia kraujo krešėjimą), neurotoksinai (paralyžiuoja nervinių impulsų plitimą raumenyse, gali paralyžiuoti kvėpavimo, rijimo raumenis) ir kardiotoksinai (paveikia širdį, gali sukelti kraujotakos nepakankamumą, šoką). Gyvatės žmogui dažniausiai kanda tik susierzinusios, pavyzdžiui, atsitiktinai užmynus ant jos. Šių gyvių nuodai ne visada veiksmingi – nuodai nėra nuodingi, jei neseniai gyvatė jau buvo juos suleidusi kitai savo aukai.
4. Ketvirtoji vieta atitenka askaridėms. Vidutiniškai 60 000 žmonių per metus miršta būtent nuo jų. Tai dažniausia žmonių parazitinė kirmėlė. Galimai askaridėmis yra užsikrėtę 1,2 milijardai žmonių. Šiomis kirmėlėmis dažniausiai užsikrečia mokyklinio amžiaus vaikai. Askaridžių kiaušinėliai tyko drėgname, šiltame, tamsiame dirvožemyje. Jos apsigyvena žmogaus plonojoje žarnoje, o askaridžių patelės per dieną gali padėti apie 250 000 kiaušinėlių. Jomis užsikrečiama prarijus subrendusius kiaušinėlius, o jų gali būti užterštame dirvožemyje, ant blogai nuplautų uogų, grįžus iš lauko netinkamai nusiplovus rankas ar net užkrėstame vandens telkinyje. Ši kirmėlė panaši į slieką, o patelės ilgis gali siekti net apie 40 centimetrų, sverti 9 gramus. Didelis šių parazitų kiekis gali užkimšti žarnyną, patekti ir užkimšti tulžies, kasos latakus. Ligos požymiai – varginantis kosulys, dusimas, pilvo skausmai, pykinimas, nuovargis. Gali išsivystyti apendicitas, žarnų obstrukcija ar peforacija. Norint neužsikrėsti askaridoze, būtina kruopščiai plauti rankas, valgomus vaisius bei daržoves.
3. Bronzos medaliu dalinasi iš pažiūros nekaltos, mažos ir lėtos, bet vis tik labai pavojingos… gėlavandenės sraigės. Jos gali sukelti mirtinai pavojingą ligą – šistosomatozę (sraigių karštinę). Susirgimai paplitę visuose žemynuose, bet daugiausiai Afrikoje, Pietų Amerikoje, Pietryčių Azijoje. Į žmogaus organizmą šių sraigių kiaušinėliai patenka per odą ir gleivinę maudantis bei geriant užterštą geriamąjį vandenį. Sraigių kiaušinėliuose gausu parazitinių kraujinių siurbikių kirmėlių. Parazitai žmogaus organizme migruoja kraujagyslėmis. Šios kirmėlės patenka į kepenis, venas, šlapimo sistemą, žarnyną. Nuo šios ligos vidutiniškai per metus numiršta net 110 000 žmonių. Susirgę šia liga žmonės jaučia stiprius pilvo skausmus, vemia, pažeidžiami inkstai, kepenys, paralyžiuojamos kojos, taip pat liga gali sukelti kraujo vėžį, nevaisingumą, pažeidžia virškinimo traktą, nervų sistemą. Vienintelis apsisaugojimo būdas – gerti tik švarų, gėlavandenių sraigių neužterštą vandenį, egzotiškose kelionėse vengti maudytis gėlame vandenyje.
2. Antroji vieta atitenka pačiam žmogui. Nužudymų skaičiumi žmogus lenkia beveik visus gyvūnus. Jis vidutiniškai nužudo apie 475 000 žmonių per metus. Tai reiškia, jog daugiau nei visi aptarti gyvūnai kartu sudėjus. Šiems žudikams, skirtingai nei gyvūnams, dažniausiai nepakanka vien rankų ar aštrių dantų, todėl į pagalbą jie pasitelkia įvairias priemones ir ginklus.
1. Ir šios dienos laimėtojas – uodas. Dėl maliarijos kas metus miršta apie 725 000 žmonių. Belieka tik džiaugtis, jog Lietuvoje paplitęs paprastasis uodas, kuris sukelia tik menkus ir trumpalaikius nepatogumus. Maliarija plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos regionuose. Dažniausiai ši liga siejasi su skurdu, tačiau ja užsikrečia ir turistai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šia liga galima užsikrėsti maždaug 100 šalių. Tik kai kurios uodų rūšys yra infekcijų platintojos, ypač vertėtų pasisaugoti Anopheles rūšies uodų patelių. Žmogus apsikrečia maliarija, kai jam įgelia užkratą nešiojantis uodas. Plazmodijai, kurie su uodo seilėmis patenka į žmogaus kraują, išnešiojami po visą žmogaus kūną. Toliau parazitai dauginasi raudonuosiuose kraujo kūneliuose, o infekcija gali sukelti anemiją, tachikardiją, simptomus panašius į gripą, komą ar net mirtį. Vakcinos nuo maliarijos nėra. Yra profilaktiniai vaistai, kurie gali sumažinti grėsmę nuo šios klastingos infekcijos. Deja, skurdžiose šalyse, tai pernelyg brangu.
Į šį sąrašą nepatenka rykliai ir vilkai, kurie nusineša apie 10 žmonių gyvybių per metus. Dėl grėsmingai atrodančių liūtų vidutiniškai į dausas iškeliauja 100 žmonių per metus. Dramblys, sveriantis apie 7 tonas, mirtinai sutrypia taip pat apie 100, o hipopotamas – vidutiniškai 500 žmonių per metus.
Taip pat skaitykite: Dažniausiai pasireiškiančios fobijos
