Vatikanas – akivaizdžiame nuomonės pakitime, kuris tikriausiai bus diskutuotinas viso pasaulio parapijose. Popiežiaus Pranciškus sušaukė Romos katalikų vyskupų susirinkimą Vatikane, kuris pirmadienį išleido išankstinę dokumento versiją, kviečiančią bažnyčią priimti gėjus, nesusituokusias ir išsiskyrusias poras ir netradicinių šeimų vaikus.
Vyskupų ataskaita, pateikta per garsųjį, dvi savaites vykusį, susitikimą, bažnyčios doktrinų ir mokymų nepakeis ir dabar galės asamblėjoje būti nuožmių debatų ir pakeitimų objektas.
Tačiau tai yra pirmasis signalas, kad institucinė bažnyčia galbūt seks, per pirmuosius 18 popiežiavimo mėnesių nustatytą, Pranciškaus kryptį. Ji pasižymės supratimu, atvirumu ir gailesčiu, o ne netradicinių šeimyninių situacijų pasmerkimu.
Prieš tai ėję sinodai nieko svarbesnio nepateikė, bet kai kurie dalyviai susitikimą palygino su, prieš 50 metų sušauktu, istoriniu II Vatikano susitikimu, dėl kurio buvo įvykdyti monumentalūs pokyčiai bažnyčios liturgijoje, santykiuose su kitomis religijomis ir kunigų bei paprastų žmonių rolių suvokime.
12 puslapių pranešime, kurį parašė Pranciškaus išrinktas komitetas, sakoma, kad neapleidžiant santuokos sakramento, kunigai turėtų pripažinti, kad „civilinės sąjungos ir nesantuokinis gyvenimas kartu turi savo privalumų“. Tai yra stulbinantis nukrypimas nuo tradicinio Katalikiško mokymo, kad tokios poros kartu „gyvena nuodėmėje“.
Šiame pranešime taip pat rašoma, kad gėjai turi savo „gabumų ir privalumų, kuriuos galėtų pateikti krikščionių bendruomenei“, ir kad kai kurios gėjų poros suteikia vienas kitam „abipusį palaikymą ir pasiaukojimą“ bei „brangią paramą savo partnerių gyvenimams“.
Šis dokumentas buvo garsiai perskaitytas prieš, asamblėjoje – sinode susirinkusius, beveik 200 vyskupų, kunigų ir paprastų žmonių. Skaitymą sekė reakcijos ir prieštaravimai iš 41 vyskupo, ką galime laikyti ateinančių ginčų pradžia.
Sinodas suskilo į tuos vyskupus, kurie pritaria Pranciškaus vizijai ir į tuos, kurie teigia, jog bažnyčia išduoda savo griežtas doktrinas apie santuoką ir homoseksualumą.
Specialusis sinodo sekretorius, arkivyskupas Bruno Forte, vėliau ėjusioje žinių konferencijoje teigė, kad bažnyčia nesmerkia gėjų sąjungų ar santuokų, kad ji turėtų „gerbti kiekvieno asmens orumą“.
„Svarbiausia yra pačio žmogaus vidus, o ne jo seksualinė orientacija“, – teigia jis.
Per ateinančią savaitę šį pranešimą aptars ir modifikuos vyskupų grupės, kurios kruopščiai peržvelgs kiekvieną jo dalį ir, po sinodo, pateiks galutinę ataskaitą, kuri bus visame pasaulyje platinama ir diskutuotina. Kitą spalį Romoje vyks dar vienas sinodas, bet galiausiai, po visų konsultacijų ir debatų, tolimesnę kryptį numatys popiežius Pranciškus.
Žinių konferencijoje, Manilos kardinolas Luis Antonio G.Tagle sakė, jog šiame sinode, kai kurie vyskupai pajuto II Vatikano susitikimo dvasią. Jis teigė, kad pranešimas vyskupams nurodė: „ką reikėtų pagilinti, ką reikėtu paaiškinti ir kokius, neiškeltus, klausimus iškelti“.
„Taigi dramos tęsiasi.“
Vienas iš sinode labiausiai ginčytinų klausimų buvo, ar suteikti Komunijos sakramentą katalikams, kurie išsituokė ir vėl susituokė bažnyčios pagalba nepasinaikinę pirmosios santuokos, kas gali būti ilgas ir brangus procesas. Bažnyčia moko, kad santuoka yra neišardoma.
Dokumente rašoma, jog vyskupai buvo pasiskirstę dėl Komunijos klausimo ir jį paliko tolimesniems debatams. Tačiau pranešimas tuo pačiu ragina nesmerkti išsiskyrusių ir iš naujo susituokusių katalikų, „vengti bet kokios, diskriminuojančios kalbos ar veiksmų“.
Tam tikri, pokyčiams prieštaraujantys, konservatyvūs vyskupai kalbėjo atvirai. Vatikane dirbantis amerikietis, kardinolas Raymond Leo Burke, italų laikraštyje „Il Foglio“ antradienį išspausdintame interviu teigė, kad sinode pasirodė „nerimą keliančios tendencijos“, kurios „ragina priimti tvarką, nukrypstančią nuo tikrojo tikėjimo“.
Atsižvelgus į tai, kad spauda negalėjo dalyvauti sinodo sesijose, daug konservatyvių asmenų nepasitiki Vatikano atstovu, perpasakojančiu susitikimo diskusijas kasdienėse žinių konferencijose.
„Didelė vyskupų dalis nepriima atvirumo idėjų, nors tai žino ne daug“,- laikraščiui sakė Burke.
Pokyčių norintys „progresyvieji“, „yra, popiežiaus Pranciškaus užtikrintose, tvirtose pozicijose“, – italų laikraščiui „L‘espresso“, pirmadienį per interviu, teigė Vatikano ekspertas Sandro Magister. „Popiežius nėra nešališkas“.
Žinios apie išankstinį dokumentą nesusilaukė didelio atogarsio italų spaudoje, ir tam tikri Vatikano oficialai priminė, jog jis dar nėra užbaigtas. Per interviu su „The New York Times“ Vatikano atstovas Federico Lombardi teigė, kad: „jo nereikia pervertinti kaip ataskaitos dokumento. Tai yra raštas prie kurio vis dar dirbama.“
Vis dėl to, gėjų teisių grupės ir bažnyčios reformų propaguotojai, kurie tikėjosi, jog sinodas pateiks esminių pokyčių, dokumentą pasitiko itin entuziastingai.
Gėjų katalikų teisių gynimo grupės „New Ways Ministry“, vykdomasis direktorius Francis DeBernardo, teigė:
„Šitos nuostatos yra visiškas pakeitimas ankstesnių bažnyčios pareiškimų, kurios tokias orientacijas laikė „objektyviai sutrikusiomis“ ir įtariai žiūrėjo į dievobaimingus gėjus ir lesbietes.
Jungtinėse Valstijose dauguma parapijų tyliai priima gėjų poras, vadovaujamosios bažnyčios „neklausk, nesakyk“ tvarka. Tačiau buvo pranešimų, kai gėjų poroms nebuvo suteikta Komunija, gėjai parapijiečiai buvo išvaromi iš chorų ir parapijos tarybų, gėjai mokytojai šalinami iš mokyklų ir gėjai vaikai negalėdavo įstoti į parapijines mokyklas.
Kai kurie analitikai mano, jog sinodo dokumentas padarys įtaką kunigams, net jei jis, per ateinančius metus, bus aršių diskusijų objektas.
Jėzuitų žurnalo „America“ laisvasis redaktorius James Martin teigia: „net jeigu tai yra išankstinis dokumentas, tai parodo revoliuciją bažnyčios požiūryje apie mūsų brolius gėjus ir seseris lesbietes“.
Tačiau dokumentas parodo, kad dauguma vyskupų yra nusistatę prieš tos pačios lyties porų santuoką.
Dokumentas taip pat kritikuoja Jungtinių Tautų ir tam tikrų Vakarų valstybių spaudimą, nukreiptą į Afriką ir kitus regionus, už finansinę paramą, atšaukti įstatymus, kuriais yra ribojamos gėjų teisės. Jame rašoma, kad yra nepriimtina, jog: „tarptautiniai organai suteikia finansinę paramą, kuri priklauso nuo, lyčių ideologija paremtų, reguliacijų“.
Tačiau tai buvo retas nukrypimas į politiką. Galų gale išankstinis dokumentas atitinka Pranciškaus požiūrius. Jame rašoma, jog bažnyčia turi atsižvelgti į „tikrąsias pasaulio problemas“, rūpintis „pažeistomis šeimomis“ ir suprasti, kad tokios nereguliarios situacijos, kaip skyrybos, dažnai yra ne pasirinktos, o privestos.
