Retuose Pasivaikščiuojimuose iš pokalbio temų galime pajausti laiką. Aktualijų čia nebūna, daugiau kalbama apie tai, kas rodės vertinga ir vakar, ir šiandien, kuo norima tikėti ir rytoj. O štai ši laida su Jaroslavu Melniku įsiklijavusi į labai konkretų momentą: jį žymi naujausio jo romano pasirodymas bei ukrainiečių protestai Euromaidane.
Konkretybės suteikia svorio ir parodo lauko platumą, kiek aprėpia šis ukrainiečių kilmės lietuvis. Bet konkretybių, sakytų Melnikas, aktualijomis nepavadinsi: „Aktualumas gali būti susijęs su mūsų siela, mūsų archetipu. Kas gali būti aktualesnė nei mirtis? Negu mūsų egzistavimas? Kalbėti apie mirtį, apie laisvę yra daug aktualesnis dalykas, nei kalbėti apie Lietuvos ar Ukraininos prezidentą, politinę situaciją.“ Rašytojas Lietuvai linki pilietinės visuomenės ir, rodos, net šiek tiek pavydi 50 000 žmonių, kasdien susirenkančių Lvove.
Rodos, čia per smarkiai užlenkiau apie politiką, bet nuo jos negalime pabėgti. Melniko knyga „Maša arba Postfašizmas“ kalba apie žmogaus prigimtį ir įprotį žmones dalinti į (bent jau) dvi rases: aukštesnę ir žemesnę. Ir, Melnikas sako, fašizmui dar ne pabaiga, Hitleris dar nepralaimėjo, juk dešiniųjų (ir kairiųjų) radikalų visur pilna. O štai kitu momentu teigia: „Pornografija turi egzistuoti. Kova su pornografija nelabai teisinga“. Sakysite, ne į temą? Bet juk čia viskas apie laisvę ir dvi stovyklas!
Na, daugiau nepasakosiu. Žiūrėkite patys ir galvokite savo galva. Ginčydamiesi arba pritardami nepamirškite argumentų.
Monika
