© KaunoZinios.lt nuotr.

Šių metų Valstybės atkūrimo diena Kaune buvo skirta kariams – tai atsispindėjo daugumoje oficialių renginių. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje buvo pakelta prieškarinė Vyčio kryžiaus ordino vėliava, prisiekė jaunesniųjų karininkų kursų absolventai, iššautos tradicinės salvės, kurių viena skirta kariams, į muziejaus bokštą sugrįžo atkurta prieškarinė skulptūra „Karys“.

Karių temai skirtas iškilmes papildė persirengėliai tarpukario miestiečiais, jaunimo eisenos, parodos, koncertai ir protmūšio turnyras. Tačiau dalies kauniečių neįkvėpė nei ceremonijos kariams pagerbti, nei suplanuotos linksmybės – jie verčiau rinkosi jau keletą metų vykstančias Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos eitynes, net jei jose skanduojami šūkiai neatrodė visai priimtini.

Oficialiam Valstybės atkūrimo dienos minėjimui tradiciškai pasirinktas karo muziejaus sodelis buvo pilnas žmonių. Minioje buvo matyti šauliai, jaunieji kadetai ir kariai. Renginiai pabrėžė kariuomenės ir visuomenės dermę: jaunesniųjų karininkų kursų vadų priesaiką perskaitė atrinktas geriausias kursantas, Vytauto Didžiojo universiteto taikomosios anglų filologijos magistras Paulius Saulėnas, kurį mokytojai gyrę už puikų mokslų ir karinės tarnybos derinimą.

Istorinėje prezidentūroje taip pat vyko pramoginių renginių, įskaitant protmūšį ir koncertą. Tuo metu, kai lankytojai kiemelyje klausėsi linksmos „Žalioj stotelėje“ melodijos, pro juos pakeliui link Rotušės pražygiavo beveik nebylios Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos eitynės.

© KaunoZinios.lt nuotr.

Prieštaringai vertinamas renginys kasmet sulaukia žiniasklaidos dėmesio, todėl eiseną lydėjo būrys fotografų ir filmuotojų. Nors apie 200 dalyvių pritraukusi procesija laikėsi santūriai, tam tikro kurstymo neišvengta: „Komunistus – ant šakos, kosmopolitai – lauk iš Lietuvos,“ – skandavo eitynių priekyje žygiavę vėliavnešiai, baigę traukti partizanų dainą „Bolševikai tegu žino“.

© KaunoZinios.lt nuotr.

Kai kurie eitynių dalyviai nešėsi Ukrainos valstybinę ir tarpukario Ukrainos partizanų vėliavas. Tačiau jas nešė ne ukrainiečiai. „Reikia, kad būtų bent viena tokia vėliava. Būtų gerai ir Krymo totorių, bet negalime sunešti visų pasaulio vėliavų, tai atsinešame aktualiausias,“ – aiškino savo pasirinkimą nešti Ukrainos vėliavą  Tautininkų sąjungai priklausantis Rokas. Jis prisipažino, kad eitynėse skanduotas ir ant nacionalisto politiko Juliaus Pankos bei jo bendražygių plakato užrašytas šūkis „Ne Rytams ir Vakarams“ nėra visai priimtinas, bet, jo nuomone, sureikšminti jo irgi nereikėtų. „Reikia trupučio druskelės, pipiriuko,“ – juokavo eitynių dalyvis, kuris pabrėžė palaikantis NATO, bet esąs skeptiškas dėl kultūrinės Europos Sąjungos integracijos.

© KaunoZinios.lt nuotr.

„Ne dėl to, kas organizuoja, dalyvauju eitynėse, tiesiog norim paminėti šventę,“ – sakė su dukrele prie eisenos prisijungusi Eglė, kurią pasirinkti būtent šias eitynes paskatino ir draugai. „Esu nacionalistė, bet nesu priešiškai nusiteikusi prieš visus kitus, šūkio „Lietuva – lietuviams“ nesuprantu radikaliai.“ Jai, kaip ir Rokui, LTJS eitynės pasirodė dinamiškesnės ir spontaniškesnės nei savivaldybės renginiai.

Skanduodami „Lietuva, būk žalia, nei raudona, nei žydra“, eitynių dalyviai pasiekė Kauno Rotušę, kur paleido rožinių dūmų ir, sugiedoję Lietuvos himną, išsiskirstė.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: