Kadras iš kino filmo "Samsara"

Jei jaučiate varginančios rutinos nuospaudas, neskubėkite registruotis į „SPA“ centrą ar ruoštis vizitui pas psichologą, labai galimas daiktas, kad dokumentinis filmas „Samsara“ jums bus puiki terapijos priemonė, kuri prikels naujam gyvenimui.

Vien jau filmo pavadinimas (Samsara – gyvenimo ratas) žada kažką gyvenimiško ir kartu nepaprasto.

Nėra aktorių – ir nereikia!

Jokių aktorių, jokios vaidybos, tiesą pasakius nėra net jokių žodžių. Nėra ir nereikia! Pasirodo, kad grožio, didybės, paradoksalumo ir netgi sarkazmo pertekimui žodžiai visai nebūtini. Taip, galbūt pradžioje filmo žodžių kiek ir trūksta, tačiau jau labai greitai jų visiškai nepasigendama, o apie tai, kad iš tiesų esi kino salėje, o ne neįtikėčiausiose pasaulio vietose, primena tik žiūrovų čepsėjimas ryjant popkornus.

Šis dokumentikos kūrinys buvo filmuojamas penkerius metus 25 – iose pasaulio šalyse ir tai jaučiasi. Pasakiškų vaizdų gausa užlieja, o muzikinis takelis suteikia stiprų autentiškumo jausmą. Vaizdai tikrai stebinantys, o turint omenyje, kad dažniausiai realybėje viskas esti dar gražiau (prisiminkite, kai pamatę ką nors gražaus ir nusprendę įamžinti nusiviliate pamatę, jog ekrane esantis vaizdas neperteikia nei pusės jūsų regėto grožio) užgniaužia kvapą bandant įsivaizduoti, ką turėjo jausti žmogus iš tiesų buvęs ten.

Norėtųsi ne tik matyti, bet ir žinoti

Kraštovaizdis stulbina, kadrų kokybė akina, egzotika atima žadą, tačiau į visą tai bežiūrint nejučia galvoje ima kirbėti mintis „kur visa tai?“. Žmonėms, kurie gali didžiuotis savo geografinėmis žiniomis ko gero tokių minčių nekyla, tačiau tokiems, kurie šioje srityje kuo didžiuotis nelabai turi (pavyzdžiui, tokiems kaip aš) ima trūkti informacijos.

Kadras iš kino filmo “Samsara”

Kita vertus, juk tai – terapija. Nėra ko sukti galvos, kur visas šis nepaprastas pasaulis egzistuoja. Tereikia atsipalaiduoti ir mėgautis. O jei vis tik noras sužinoti, kur visas šis grožis buvo atrastas stipresnis už norą mėgautis, tuomet jums visada galės pasitarnauti visažinis google.

Tik skęstantis godžiai ryja orą

Taip, vaizdai pasakiški, muzika egzotiška, tačiau kiek ilgai tai gali stebinti žiūrovą? Visą filmą, juk neaikčiosi… Iš vandens ištrauktas skęstantis žmogus orą godžiai gaudo irgi ne amžinybę. Todėl filmui rodos dar tik įsibėgėjus jis nebestebina. „Gražu!! Labai gražu! Pasakiškai gražu!! Gražu… Na, taip gražu…“ Entuziazmas blėsta ir kažkaip nejučia akys jau žiūri į laikrodį…

Tačiau negalima teigti, kad filmo kūrėjai patys to nepastebėjo ir nebandė spręsti. Kuriamas kontrastas, švelni pašaipa ir paradoksas vėl prikelia žiūrovą ir šį kartą nebe paleidžia. Švelniai, tarytum visai nenoromis, pametėjama kintančių vertybių idėja ir kažkaip visas pasaulis ima panašėti į absurdo komediją. Šio filmo kūrėjai puikūs minties vaizduotojai, tik galbūt ne visi tokie kantrūs, kad sulauktų, kol ta mintis įsibėgės.

Verdiktas 9/10

„Samsara“ – puiki terapija, tačiau kaip dokumentinis filmas  jis pateikia per mažai informacijos. „Meninis – dokumentinis kūrinys“ būtų artimesnis žanras „Samsarai“. O jei vis tik čia gryniausia dokumentika, tuomet derėjo supažindinti ne tik su vaizdais, bet ir su vaizdų vardais.

Kad ir kaip ten bebūtų žiūrėti „Samsarą“ yra nuostabi patirtis, kurios neturėtumėte pražiopsoti. Atrodo, kad šiame filme sutelpa visas pasaulis – paslaptingas, nepažintas, laukinis, užvaldytas ir suniokotas – visoks. Todėl vien jau paprasčiausio žmogiško smalsumo vedami turėtumėte aplankyti „Samsarą“.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: